3) 2020-05-01

Šią puikią knygą, kurią perskaityti rekomendavo pats Obama, perskaičiau prieš 5 dienas. Savo ruožtu džiaugiuosi, kad tuo metu neišgirdau Obamos raginimo ir prieš pradedant rašyti ar rašant savo knygą jos neskaičiau, nes tuomet nebebūtų likę apie ką daugiau pagalvoti ir, greičiausiai, šios knygos nebūčiau parašęs. Džiaugiuosi, kad prie tokių pačių minčių ir įžvalgų priėjau kitais būdais.

Viena iš įžvalgų, kurią pastiprino Deneen yra, kad Trumpas – jokia ne išeitis. Tikrą kultūrinį karą nuoširdžiai kariaujančios dvi liberaliosios partijos ir stovyklos – klasikinių liberalų (dar vadinamų respublikonais arba konservatoriais) bei progresyviųjų liberalų (paradoksaliai vadinamų demokratais, nors pasisako už kuo didesnį valstybės kišimąsi net į privačius piliečių reikalus, bet ne atvirkščiai, kai kur jie vadinami paprasčiausiai liberalais, beje, nevengia susidėti ir su tais, kurie kai kur yra vadinami komunistais) iš tikrųjų “žaidžia į vienus vartus“ taip tik dar labiau įtvirtindami liberalųjį režimą. Tačiau, mano įsitikinimu, demokratai (progresyvieji) yra dar daug labiau ne išeitis kaip tie, kurie yra daug toliau pažengę pirmyn pražūties link. Taigi, kol kas geriau – Trumpas.

Įdomiausia, be abejo, šios knygos dalis yra jos pabaiga nuo 168 psl. (gaila, kad tik 15 psl.), kurioje siūlomos tam tikros išeitys. Ką daryti, kad liberalusis režimas nepasiektų kurios nors savo logiškos pabaigos – biurokratinės diktatūros, karinės diktatūros ar diktatūros paprastosios, t.y. šiaip kokio žmogaus? Nesiūlo grįžti atgal (vienas skyrius taip ir vadinasi – “Jokio kelio atgal“). Vietoj to siūlo pasiimti ką galima geriausio iš liberalizmo ir pritaikyti geriausius dalykus ir principus iš ikiliberaliojo žmonijos laikotarpio (beje, žodis “liberalus“ tuomet turėjo kitą reikšmę). Vienas iš skyrių vadinasi “Ideologijos pabaiga“. Taigi:

Patrick J. Deneen “Kodėl žlunga liberalizmas“, Valstybingumo studijų centras 2020, 2018

Apie tai, kokiu su mokslu (o tuo pačiu ir su sveiku protu) nesuderinamu pagrindu remiasi bazinė liberalizmo idėja apie atseit žmonijos civilizacijos priešistorėje buvusią “visuotinę sutartį“ tarp būk tai visiškai autonomiškų individų, rašoma ir šioje įdomioje knygoje apie įvairių žmonijos civilizacijų istoriją ir jų susidūrimus. Knygos viršelyje rašoma, kad Y. N. Harari laiko šią knygą savo populiariausios knygos “Sapiens. Glausta žmonijos istorija“ įkvėpėja. Keista, kad šio aspekto Y. N. Harari nelabai pastebėjo:

Jared Diamond “Ginklai, mikrobai ir plienas. Visuomenių likimas“, Kitos knygos 2018, 1997

Dar viena įdomi knyga, kuri nagrinėja ir lietuviškąjį individualizmą užpraeito amžiaus pabaigoje bei pereito amžiaus pradžioje yra ši:

Gediminas Kulikauskas “Lietuvio kodas“, Tyto Alba 2018

%d bloggers like this: