37) Ant naujų pamatų.

37

                99Z buvo slapyvardis. Teodoras taip niekada ir nesužinojo to žmogaus tikrojo vardo. Apie save jis pasakojo nedaug. Dirbantis, tikintis ir tiek, visa kita – nesvarbu. Jis išvis nedaug kalbėjo. Teodoras laikė tai vyriškumo požymiu ir stengėsi taip ir pats elgtis. Vis dėlto iš 99Z jis sužinodavo daug ko vertingo, tai, ko už jokius pinigus nebūtų radęs įprastinėje sklaidoje. Jis kalbėjo:

                –           Jona buvo geras žmogus, mūsiškis, nors ir nelabai prie mūsų pritapęs, daugelis jo nemėgo. Geras žmogus – ne profesija. Visada jam sakiau – mes turim šį pasaulį iš pagrindų pakeisti, jei norime Dievo karalystės. O jis vis ne – kliedėjo apie meilę, nuodėmę, savęs pažinimą, nuolankumą ir atgailavimą. Buvo visiškai neveiklus. Rezultatus mes matome. Kur jis dabar? Kas iš to jo atgailavimo?

                Arba:

                –           Krikščionys šiais laikais stengiasi pasislėpti vienuolynuose ir panašiose vietose. Žinoma, ten dvasinga, visai kita atmosfera, jautiesi kaip brolis tarp brolių, gali atsidėti maldoms, apmąstymams, liturgijai ir panašiai. Bet kas iš to? Gal jie mano, kad visa tai iki jų neprieis? Kad ir jie pagaliau nebus sunaikinti? Vien maldomis nepasipriešinsi, reikia veiksmo. Tie vienuolynai perpildyti. Lėšų juos išlaikyti seniai nėra, mūsų kunigai sudarinėja sandorius, kad ir su pačiu velniu, kad tik papildytų iždą, tačiau jau dabar matyti, kad tai netruks ilgai. Teks gyventi palapinėse. Tačiau šiais laikais mažai kas linkęs tapti asketu.

                Teodoras suprato ne visus žodžius ar jų vartojimą, bet klausėsi atidžiai. Jis suprato, kad tampa naujo, didesnio pasaulio dalimi. Ir mokėsi, daug mokėsi. Skaitė daug senovinės literatūros, tik dėl to, kad išmoktų atskirti, kurie žodžiai yra vyriškos, kurie – moteriškos giminės ir taip pamažu išmoko ir įprato kalbėti taip, kaip žmonės kalbėjo senovėje, nors nepamiršo ir šiuolaikinės kalbos, vartodavo ir ją, kai reikia. Moderniai neredaguotos literatūros, tai yra parašytos senovine kalba, kur yra moteriška ir vyriška giminės, buvo sunku gauti, bet įmanoma. Tokie buvo dirbančiųjų gyvenimo privalumai – pasirodo, tie senoviniai tekstai išties gali būti tikro malonumo šaltinis. Ypač Teodorui patiko skaityti apie vyrus ir moteris. Pasirodo, taip daug įdomiau, kai yra vyrų ir moterų, ir labai puiku, kai nereikia rinktis jokios lyties. Tuo pačiu jis mokėsi atskirti vyrus nuo moterų – kuo jie ypatingi. Be to, 99Z paaiškino, kad tai labai svarbu, nuo to viskas ir prasideda – norint, kad visi turėtų normalias šeimas ir pagaliau iš tikrųjų galėtų būti lygūs, svarbu sugrįžti į prigimtinę tvarką, iš kurios ta šeima kilo, o toje prigimtinėje tvarkoje buvo tik vyrai ir moterys, kurie tapdavo mamomis arba tėčiais. Ne veltui Teodoro tėvai jį išmokė juos vadinti tėvu ir motina, o ne išskaičiuotinomis gimdytojomis – jie suprato, ką daro.

                Savo reikalus tinkle Teodoras sutvarkė pagautas didžiulio įkvėpimo – melavo išsijuosęs, kaip dar neteko niekada. Jis ne tik susirinko atgal daugumą buvusių tinklo draugių, bet ir susirado daug naujų. Jį netgi priėmė į ne vieną itin slaptą uždarą tinklo grupę, į kurias seniau jam buvo pernelyg sudėtinga patekti. Sukurpė šedevro titulo vertą istoriją apie tai, kaip jis susirgo baisia, dar mažai kam žinoma liga ir gėrė naujausios rūšies vaistus, o tuo metu neatsargiai, niekieno neperspėtas, pavartojo nedidelę, tokią, na, įprastinę dozę alkoholio ir tuomet prasidėjo… Jis vaizdžiai su visomis dalijosi kokių jam teko matyti ir girdėti vizijų ir haliucinacijų, kaip tai atrodė realu, daug realiau nei tikroje realybėje ir taip toliau. Nereikėjo nei daug skiesti, šiek tiek tik padailino savo tikrus nutikimus. Sulaukė gausybės labai susidomėjusių užklausų tiek viešai tinkle, tiek į savo paštą apie tai, o kokios gi tos medžiagos buvo – kokie vaistai ir alkoholis, kokiu santykiu ir kokiais kiekiais? Labai rimtai visiems atsakė, kad jokiais būdais to negalintis sakyti dėl „profesinės etikos“ sumetimų. Dargi iškilmingiau pareiškė, kad dėl susirūpinimo visuomenės psichine sveikata jis jokiu būdu neatskleis kokia liga sirgo bei kokius vaistus vartojo, mat tai ką nors gali pastūmėti veiksmams „neatitinkantiems jos geriausių interesų“. Tuo pačiu rado būdą ir kaip atkeršyti broliui. Mat savojoje istorijoje jis paaiškino, kad didelis sielvartas jį ištiko dėl tragedijos, nutikusios broliui, o kai jo visi pradėjo klausinėti, kas gi nutiko (tai įdomu buvo ir daugumai, nieko nežinančiai apie jo brolį), jis mandagiai nukreipė visas pasiteirauti paties brolio. Ką gi, jį, šiam visai netikėtai ir nesusivokiant kas darosi, irgi užplūdo didžiulė gerbėjų minia tinkle. Brolis pasiuto! Bet Teodoras jau buvo tam pasiruošęs ir specialiai neatsakinėjo į jo skambučius ir žinutes vaidindamas kad tuo metu yra labai užimtas. Teko broliui išsisukinėti pačiam –  užsiimti kūryba. Na, jis daug negalvojo – tiesiog paprašė visų nekreipti dėmesio, mat nutikęs dalykas buvo visai nereikšmingas, nevertas minėti, tiesiog TSS yra labai jautri ir jausminga – sužinojo apie tą nutikimą ne tiesiogiai iš jo, taip sakant, gandai buvo mažumėle perdėti ir ji jautriai sureagavo. Dabar jau viskas abejoms gerai, ačiū už rūpestį ir dėmesį. Po kurio laiko jis atlyžo, tuomet Teodoras nusiuntė draugišką žinutę „na kaip tau mano atsiprašymas? mirkt“, vėliau jie susiskambino ir kartu pasijuokė.

                Palaikyti gerus santykius su broliu, tėvu, šeima bei visais savo aplinkos žmonėmis buvo labai svarbu. Nesukelti įtarimų. Net ir visų nekenčiant. 99Z pasakojo:

                –           Mūsiškių yra visur, tik mes – nematomi. Taip jau yra, kad krikščionys išsisklaidė. Turbūt taip atsitiko dėl per didelio individualumo pomėgio. Gal taip ir geriau – mus sunkiau lokalizuoti ir sunaikinti. Stengiamės turėti kuo daugiau dirbančiųjų, nes jie gali daryti didesnę įtaką. Viešasis gyvenimas ne pagal savo įsitikinimus yra ta auka Dievui, kurią mes sudedame vardan Jo karalystės. Žinoma, ne visiems pasiseka – kai kuriuos atskleidžia. Kai kurių neatskleidžia, bet vis vien atleidžia iš darbo – tokios dabar yra tendencijos. Dauguma nedirbančiųjų – irgi labai svarbūs, toliau dirba kitiems nežinomus svarbius darbus, pavyzdžiui atlieka mokslinius tyrimus. Vėliau papasakosiu, ką tau reikia apie tai žinoti. Kol kas nepamiršk, kad esi svarbus tuo, kad priklausai vienai iš didžiausių duomenų savininkų ir valdytojų šeimai, turi visomis galimomis ir negalimomis priemonėmis išlikti savo įtakos galimybių sferoje.

                Apie krikščionių išsisklaidymą ir ką jiems daryti 99Z pasakojo ir daugiau:

                –           Turime mokytis iš musulmonų, jei tiksliau – iš vahabitų. Tie, kurie buvo paprasti imigrantai mūsų krašte, pasiekė daugiau nei mes, krikščionys, nuo seno vietiniai. Jie susitelkė savo bendruomenėse, susitelkė apie savo religiją, o mes – išsisklaidėme po parapijėles, kurių veikloje jau beveik niekas nedalyvauja. Mes, krikščionys, nebeturime nei kryžiaus ženklo ant bažnyčių išorės, išvis nebeturime, jis uždraustas, pamatyti gali tik įėjęs į bažnyčią, bet neretai irgi keistai. Kaip kažkokią abstrakciją, kur Kristus – irgi abstrakcija, o neretai jis – moteris. O štai mečetės dygsta viena po kitos. Na ir kas, kad uždrausta nešioti hidžabus? Kaip matei, vahabitai turi atsikovoję sau rajoną, ten jų tvarka ir jų įstatymai, pats matei kaip jie vykdomi ir jie yra toli gražu ne vien apie hidžabus. Tokių rajonų mūsų mieste jie turi jau keturis ir, neabejotinai, dar plėsis. Todėl aplinkiniai ir ginkluojasi. Žino kaip tai daroma – tik bumt!, – 99Z išsišiepė, – teroru. Puiki strategija, atėjusi dar iš senovinių laikų, kai ją taikė džihadistai skelbdami šventą karą mums visiems. Tik jie tą karą vienu metu prieš visus buvo per silpni laimėti. Vėliau susiprato, kad reikia veikti palengva, nuosekliai užkariaujant teritorijas mūsų krašto viduje ir jiems tai puikiai sekasi. Mes irgi pasinaudosim teroru! Tik jis bus nukreiptas tikslingai į patį blogio šaltinį.

                TSS paklausė, ar tai ne jie bandė susprogdinti pagrindinius šalies AI. 99Z oriai atsakė, kad dar ne visi mūšiai laimėti, kovoje jie mokosi. Aiškino, kad tokių tikrųjų kovotojų kaip jie – nedaug, visų likusių dėmesys nukreiptas į visokius asmeninius maištus, kaip gyvenimo būdo išraiškos formą per visokias kultūras ir subkultūras ir niekas dėl bendro intereso nenori rizikuoti. Jis dar aiškino apie Jėzų Kristų:

                –           Jis yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas, bet nedaugelis bus išrinktų – taip pasakyta. Jis numirė už mus, mes turime numirti už jį, o ne galvoti apie asmeninį nemirtingumą šiame pasaulyje. Tikrasis nemirtingumas – Dievo karalystėje. Mes esame jo išrinktoji tauta.

                Teodoras ne visai suprato tuos dalykus, bet jam patiko būti išrinktuoju bei tikrojo nemirtingumo pažadas. Tas Dievo karalystės projektas kaip ir kova prieš Sistemą atrodė netgi dar didingesnis reikalas kaip jojo pasirengimo gimti tyrimai. Apie šiuos 99Z paaiškino, kad gyventi nori visi žmonės, tačiau kaip, kodėl gyventi – šiuo metu tai suformuoja AI manipuliuodamas visais mumis, keisdamas mūsų sąmonę, mūsų mintis. Jis sakė:

                –           Štai tu gimei didžiųjų duomenų valdytojų šeimoje ir turi tam tikras galimybes, aspiracijas, pagaliau – sugebėjimus. Tavo sugebėjimai buvo instaliuoti tau keičiant DNR dar prieš tau gimstant. Bazininkai tokių galimybių neturi, todėl jie net neturi galimybių įgyti tokių sugebėjimų. Visos jų galimybės ir siekiai nukreipiami visai kita kryptimi, jie turi visai kitokį gyvenimo prasmės supratimą. Jų ateitis nulemta, jų vaikų – irgi. Tokios nelygybės Žemėje dar niekada nebuvo. Žinoma, tu – nekaltas, kad toks gimei. Didysis Blogis – tai AI, kuris reguliuoja viską ir nustato mūsų likimus. Tačiau mums Dievas davė tave, kad viską pakeistum.

                Tai skambėjo mielai ir prakilniai, o štai šis paaiškinimas nuskambėjo netikėtai:

                –           Kai AI dar nebuvo, žmonės tikėjo Dievu, kuris leidžia dalykams atsitikti, turėjo moralinius savo veiksmų vertinimus ir leido daugybę dalykų jų gyvenime lemti atsitiktinumui, jie matė tame visame prasmę. Turėjome bendrą atskaitos sistemą, kuri padėdavo kartu išgyventi ir gyventi prasmingai. Mylėjome vienas kitą, dalinomės. Buvome žmonės, broliai, o ne savo nedidelėje įsitikinimų erdvėje užsidarę individai. Buvome laimingi. Šiuo metu net ne žmogus yra svarbiausias, o ekosistemos. Panagrinėk ir suprasi, kad gyvūnai šiais laikais turi daugiau nei mes teisių.

                Teodoras tuomet dar paklausė:

                –           O galima tapti laimingu, jeigu sutiktum Kristų?

                –           Šiame pasaulyje nėra nei meilės, nei tiesos, nei laisvės, Teodorai. Jame nerasi ir laimės. Šiame pasaulyje nėra Jėzaus Kristaus.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: