28) Meilė yra meilė, bet kas per viens ta meilė yr?

28

Keista. Trečią sykį į barą buvusioje Liepų gatvėje TSS užėjo vėl jausdamasi kažkokia pasimetusi, sutrikusi. Gal dėl to, kad vieta gana neįprasta, o šį kartą ji užėjo dar blaivutėlė? Nors ne – lengvai svaigo nuo išgerto alaus ir buvusios sekso terapijos. Ir dar nuo to… maudulio? Kaip bebūtų, TSS pirmą kartą pasižiūrėjo kaip tas baras vadinasi. Niekaip. Iškaboje tebuvo parašytas žodis „Baras“. O kodėl jai atrodė…? Keista. Tai jau tikrai. Gal tai sutrikimo priežastis?

Kaip bebūtų, ji buvo tikra, kad čia ras kokių nors ouldskūlerių. Beje, tą tarsi žadėjo pats baro pavadinimas – toks, kuriame nepateikta beveik jokios informacijos. Nei pavadinimo, nei apie ką jis. Mhm. Pažįstama barmenė… labai jau maskulinizuota. Keletas lankytojų, tos irgi – perdėm maskulinizuotos arba feminizuotos. Apranga, neprimenanti jokio gyvenimo būdo nei stiliaus… Gana skirtinga, bet apie ką ji? Baro interjeras irgi apie nieką. Sakytum, kad dvelkia senove, bet kažkodėl senovę ji įsivaizdavo kitaip.

Apsidairė, kur galėtų prisėsti, bemąstydama nuo ko čia pradėti. Atėjo išgerti ar dėl ouldskūlerių? Staiga tarsi savo pakaušiu pajuto kažkieno įsmeigtą žvilgsnį. Atsigręžė – į ją žiūrėjo tokia tarsi pusamžė subjektė. Beje, ta subjektė buvo albinosė – čia tai bent! Žiūrėjo primygtinai, bet kažkaip neįkyriai ir neagresyviai, labiau kviečiančiai. Tuomet nusišypsojo ir jai linktelėjo. TSS tai suprato kaip kvietimą prieiti. Ką gi.

– Sėskite, nesidrovėkite, – pakvietė nepažįstamoji, – jūs čia naujas?

Keistokas, švelniai tariant, kreipinys. TSS buvo skaičiusi, kad kai kurios ouldskūlerės įvardija save ir kitas jau nebenaudojamomis binarinėmis lytimis. Matyt, čia būtent tas atvejis.

Smalsumas nugalėjo ir TSS klestelėjo į jai švelniai nurodytą vietą kitoje stalo pusėje. Pastebėjo, kad pati negali atplėšti žvilgsnio nuo stalo kaimynės. Ši švelniai šypsojosi.

– Aš vardu Jona. O jūs? – prisistatė nepažįstamoji ir ištiesė ranką.

– TSS, – trumpai atšovė TSS.

– Aš klausiu koks jūsų tikrasis vardas, na tas, kuriuo save vadinate?

– Dabar – Tedy. Bet kam jis jums reikalingas, vis vien manęs taip nevadinsite.

– Pasitikėkite manimi. Bet jūs, turbūt, kaip ir dauguma, neturite tikėjimo, bet kokio tikėjimo.

TSS mintyse plykstelėjo. Ką reiškia „neturit tikėjimo“? Tikėjimas ateitimi, tikėjimas savimi, tikėjimas… et, ji visko galėtų daug privardinti. Vietoj to sausai tarė:Tikiu savimi.

– Tai – ne tikėjimas. Tai – tik dar viena jūsų iliuzija.

Mhm. TSS nutylėjo. Taip ir sėdėjo kurį laiką tylėdamos, gana nejaukiai. Kol galų gale naujoji pažįstamoji pratarė:

–  Beje, Jona – vyriškas vardas. Prašau mane taip ir vadinti.

–  Ką jūs vadinate vyrišku?

Jona tik pamojo ranka ir nusijuokė. Tuomet tarė:

–  Kaip matau, jūs irgi esate vyriškis. O tikrasis jūsų vardas yra Teodoras, ar ne?

Keista. Iš kur ji taip gerai žinojo apie vardus? Iš tiesų, jos gimdytojos, kai ji gimė, davė jai vardą Teodoras, toks buvo įrašytas į kažkokius ten pradinius dokumentus, jos gimdytojos ją taip ir vadino, kol nesuėjo laikas tą vardą pačiai TSS pasikeisti.

–  Ar žinote ką reiškia Teodoras?

–  Ne.

–  Dievo dovana.

–  Keistas vardas. Be reikalo pasakėte. Kam mano gimdytojoms dovanos iš kažkokių deivių? Jos ir pačios mokėjo mane pasidaryti.

Jona tik nusikvatojo ir vėl mostelėjo ranka. Kurį laiką po to jos sėdėjo tylėdamos, bet atmosfera po to juoko pasidarė kažkokia jaukesnė. Jona vėl tarė:

 –  Tai ko ieškote?

Keisti klausimai, išties…

–  Na, juk ne veltui į tokią keistą vietą atėjote?

Iš kur ji viską žino? TSS kiek nenoromis prasitarė:

– Nieko… Tik negaliu suprasti kodėl nusižudė mano draugė.

–  Nekeista. Tai darosi populiaru. Jaunųjų savižudžių judėjimas. Nieko negirdėjote? Dauguma iš amžinųjų, paskui juos kaip paskui naują madą seką bazininkai. Naujausias būdas spjaut į realybę ir nuo visko pabėgti. Su patosu ir iššūkiu, revoliucingai, taip sakant. Geriau nei bet kokie narkotikai.

–  Ne, nieko apie tai nežinau.

–  Tas irgi nekeista, kad jūs daug ko nežinote. Ypač apie mirtį.

–  Kaip tai nežinau? Apie gerąją mirtį esu prisistudijavusi tiek ir tiek. Pati irgi…

–  Gal jūs ir teisus. Viskas, ką mes šioje nemirtingoje visuomenėje darome, yra apie mirtį.

–  Nesupratau?

Jona tik šyptelėjo ir vėl numojo ranka. Keistas bendravimo būdas – juoktis, šypsotis ir mostaguoti ranka. Dar neaiškiai kalbėti bei uždavinėti neaiškius klausimus, bei nieko nepaaiškinti. Tik juoktis ir mostaguoti ranka. Išties. Gerai, kad prie jų priėjo barmenė. TSS užsisakė kai ko stipresnio, Jona gi vėl mostelėjo ranka – atseit nieko nereikia. Kurį laiką taip ir sėdėjo tylėdamos, TSS siurbčiojant savo kokteilį. Jona vėl paklausė, kai TSS užsisakė kitą:

–  Kas dar neramina?

TSS išties norėjo išsišnekėti. Kad jau ši gyventoja, greičiausiai, neteikia duomenų, matyt ji nesumos pateikti duomenų ir apie TSS. Tai kažkaip ramino ir TSS jautėsi saugiau, nors dar nebuvo tokia girta, kad būtų praradusi budrumą ir atsargumą. Ji giliai atsiduso:

–  Ech… negaliu išmesti iš galvos savo buvusios meilužės.

–  Meilė? O kas yra meilė?

–  Meilė yra meilė.

Jona suprunkštė, po to sukrizeno, o po to ėmė kvatotis taip, kad atrodė, jog juokiasi kiekviena jos kūno dalis, ji visa virpėjo ir tirtėjo iš juoko. Nejučia užkrėtė ir TSS – ši irgi pradėjo juoktis, tiesa – ne taip smarkiai. Galiausiai Jona nustojo, dar šiek tiek pasipurtė, nurimo ir nusišluostė apsiašarojusias akis:

–  O kas tau yra meilė?

TSS net nepastebėjo tokio staigaus pašnekovės perėjimo prie familiarumo. Ji liko nustebinta paties klausimo:

–  Meilė? Na, kai myli… šitą… Visaip nori, kad ta gyventoja būtų šalia, kad leistų laiką su tavimi, kad darytų tai, ko nenori su kitomis daryti…

Jona ir vėl mostelėjo ranka:

– Tai – ne meilė. Tai – tik dar viena jūsų iliuzija.

TSS ir vėl pasijuto visiškai sutrikusi. Tačiau išgertas antras stiprus kokteilis pridavė drąsos:

 –  Tai kas tai yra ta meilė?

 –   Neieškok atsakymų, Teodorai, neieškok. Ieškok Kristaus.

 –   Ko?

 –   Kristaus, Teodorai, Kristaus. Na gerai, buvo malonu, bet man jau metas eiti. Laikykis.

Jona pakilo nuo stalo. TSS ją nusekė priekaištingu žvilgsniu.

–   Sek Kristumi, Teodorai, sek Kristumi. Ne manimi. Jei tau manęs reikės – tu mane surasi. O kol kas – ieškok Kristaus.

Ir išėjo. Tiesiog paėmė ir išėjo. Labai staigiai.

 Kristus? Kokia dar Kristus?…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: