24) Kai informacijos amžiuje nerandi… informacijos.

24

                Kai vadovaujiesi pozityviu mąstymu, gali jame greitai pašalinti visokius sutrikimus. Deja, TSS nesisekė. Jai netilpo galvoje ne tik tai, kas įvyko, jai buvo nesuvokiama ir tai, kas vyko toliau. Galbūt ji nebuvo tokiai įvykių eigai pasiruošusi? Galbūt. Tokių dalykų jos gyvenime nemokė. Ką daryti, jei kilniam tikslui atiduodi visą save, visą širdį, bet ištisai nesiseka ir nesiseka? Ir jau ilgą laiką? Nors, atrodytų, viską darai gerai. Kaip rasti kas kalta? Gal viskas todėl, kad ne tie gemalai, ne tos AI, ne tos užklausos? Kas dar? Berods ji viską patikrino. Taip galima iš proto išsikraustyti.

                Na gerai, galima ir nesikraustyti. TSS vis sau primindavo, kaip ji nusistačiusi įveikti sunkumus ir iššūkius. Ji netgi pasiryžusi kentėti! Jei reikės. Tiesa, turbūt kaip tik dabar jau ir reikia. Dėl kilnaus tikslo galima daug iškęsti. Kaip kad yra buvę kitoms išradėjoms ar atradėjoms, laisvės kovotojoms ar panašiai. Ji tokia. Ji tai padarys, nepaisant kiek tai bekainuotų! Tokias ir panašias mintis ji susirašė sau kaip pastiprinimus, teiginius, kuriuos sau nuolat kartodavo, kad save nuramintų ir labiau įtikintų nusiteikti pozityviai. Prisiminė, kad kažkada ją to mokė. O ir šiaip, rado tarp visokių tokių psichologinių patarimų. Psichologija – svarbiausia. Tereikia susitvarkyti su ja, teigiamai nusiteikti ir pirmyn!

                Psichologija kaip psichologija, bet vienu klausimu šis mokslas, rodos, niekuo negalėjo padėti. Kodėl nusižudė jos draugė? Tokių dalykų jai niekas neaiškino ir nemokė. Tai kaip visa tai sugromuluoti?! Tam nebuvo jokių pastiprinimų, autogeninių treniruočių, meditacijos technikų, nieko panašaus. Bet toks buvo įvykęs faktas. Nebepataisomas. Štai kas blogiausia ir baisiausia. Ir jis netilpo galvoje…

                Jis niekur netilpo. Jo nebuvo net tinkle. Atlikus paiešką pagal raktinius žodžius apie savižudybę, jai, visų pirma, pateikė daugybę nuorodų į gerosios mirties klinikas. Beje, pats žodis „savižudybė“ jų puslapiuose nebuvo minimas. Buvo daug kalbama apie išsivadavimą nuo dvasinių, psichologinių ir fizinių kančių ir pačius patogiausius būdus kaip prasmingai pabaigti savo gyvenimą – neapkraunant rūpesčiais savęs ir kitų. Kai kur buvo pasakojama apie perėjimus į naują, geresnį gyvenimą – kitoje planetoje ar kitoje žvaigždėje (TSS pastebėjo, kad populiariausias buvo Sirijus), nelabai žinomose vietovėse (Rojaus sodai, Valhala, dar kažkas) ar tiesiog Žemėje, tik šiek tiek vėliau ir kitame kūne (tai vadinosi reinkarnacija ar kažkaip). Na, vietos, reikia suprasti, buvo siūlomos geros, naujieji kūnai – taip pat geri (vien tik dirbančiųjų ir amžinųjų). Buvo ir rafinuotesnių galimybių, matyt toms, kurios mėgo vertinti savo gyvenimą ir gyvybę labiau filosofiškai ir nesitenkino primityviomis išeitimis – tiesioginiai susiliejimai su gamta, Žeme ar net Visata atliekant visokius ritualus, o populiariausias – susiliejimas su informacija, kuri buvo vadinama tai Didžiaisiais Duomenimis, tai Visatos Info. Tuo atveju po aplinką būtų ištaškomas ne kūnas (nors galimai ir jis), bet per visą gyvenimą apie individę surinkta informacija (iš tinklo, AI, netgi iš valstybinių duomenų bazių ir panašiai) – ištransliuojama į kosmosą, palaidojama specialiame pomirtiniame tinklo profilyje ar panašiai, taip ir toliau išsaugant gyventoją nemirtinga, apie jos nemirtingumą bylojant tuo, ką ji paliko svarbiausio po savęs šiame pasaulyje – informacija apie save.

                Taigi, į sąmatą įėjo ir visokiausi paminklai bei antkapiai – realūs bei virtualūs, arba ir tokie, ir anokie. Palaidojimo būdai ir ritualai, be abejo. Beje, paprastai būdavo siūlomos ir papildomos paruošiamosios programos, TSS anksčiau apie jas nebuvo girdėjusi, bet tai jos visiškai nenustebino. Galėdavai pati susiredaguoti kokią informaciją apie save ir kaip palikti. Kitais atvejais – išsiaiškinti, kas tokia buvai buvusiuose gyvenimuose, kad susiprognozuotum būsimuosius ir, atitinkamai, padarytum reikiamus savo pomirtinio likimo pakeitimus. Karmų išvalymai ir visa kita, to gero buvo daug, TSS nesigilino. Nes daug gero buvo siūloma ir kitiems pasiruošimo pomirtinei kelionei variantams – nuo susitaikymų su protėvių dvasiomis, visokiausių apsauginių amuletų, magijų, burtų iki pačių skirtingiausių kunigių ar kitokių šventikių paslaugų, skirtų geriau paruošti savo sielą, dvasią, mentalinį kūną ar kas tai bebūtų. Jų TSS ir nenagrinėjo, principas buvo aiškus. Biznis kaip biznis. Tam tikri produktai, tam tikri paslaugų paketai. Tą patį darė ir ji savo versle.

                Štai kas TSS parūpo labiausiai. Jos paieškos sistema, suvedus žodį „savižudybė“, nepateikė pranešimo, kad pagal tokią užklausą jokios informacijos nerasta. Ne! Kaip tik, ji pateikė labai daug informacijos. Ir, visų pirma, apie gerąją mirtį. Tačiau kodėl niekur nebuvo žodžio „savižudybė“?! Ji pasižiūrėjo, kad pagal tokį raktinį žodį informacijos buvo ieškoma gal milijonus kartų. Reiškia, AI geba susieti apie ką klausiama ir pateikti rezultatus. Maža to, visos tos gerosios mirties klinikos taip pat labai gerai geba susieti žodį „savižudybė“ su savo paslaugomis. Ji žinojo kaip tai yra daroma. Galima raktinius žodžius, pagal kuriuos tikiesi, kad vyks paieška, pateikti publikuojamame tekste, bet galima juos pateikti ir vartotojoms nematomoje vidinėje savo tinklapio dalyje – pagal tai irgi veikia paieška. Paprastai tie patys žodžiai, frazės, tekstai būdavo pateikiami ir vidinėje ir išorinėje tinklapių dalyje – taip veikė geriausiai. Tačiau su šiuo raktiniu, kaip pasirodo – gana populiariu, paieškos žodžiu, visos įmonės elgėsi kaip susitarę – neminėjo savo publikacijose, tačiau naudojo jį nukreipimui į jas. Ir paieškos AI gerai suprato šį žaidimą!

                Bet juk jos nieko nerašė apie savižudybes! Jos tik pasakojo apie gerąją mirtį – paslaugą, skirtą nevykėlėms, gyventojoms, gyvenančioms paribiuose.

                Visuomet liks gyventojų, gyvenančių paribiuose, ir, kol tokių yra, istorija neišbaigta, gyvenimas juda į priekį, nes vyksta progresas – palaipsninis populiacijos laisvėjimas, apsivalymas nuo tų paribių ir nuo savo praeities, kas, iš esmės, yra tas pats. Ar tas progresas bus kada nors baigtas? Šis klausimas TSS atrodė beprasmis. Nes ką gi veikti, jei tu numačiusi gyventi dar 800 metų, o progresas jau baigėsi? Kaip su kūrybos laisve, kuriai reikalinga kažkokia kryptis pirmyn? Ar mes turėsim sau pripažinti, kad visos gyventojos teisės jau atrastos ir įgyvendintos, kad mes esame kažkokios ribotos, kaip buvo manoma seniai tamsioje praeityje? Jokia TSS klientė teigiamo atsakymo į šį klausimą nesupras. Gal ir gerai, kad visada yra gyventojų paribiuose, gerai pagalvojus – jos mūsų progreso variklis, na, bent vienas jų, todėl yra naudingos. Na, jų belieka gailėtis, bet nieko nepadarysi, evoliucija – negailestinga.

                Bet BJK nebuvo ta, kuri gyveno paribyje! Atvirkščiai – ji buvo savo gyvenimo kūrėja ir turėjo visas galimybes pasirinkti, nes turėjo galimybę pasirinkti amžinybę! Tai kas ją privertė nepasirinkti? Ir kodėl būtent taip??!! Net ir paribinės turėjo visas galimybes iš šio gyvenimo išeiti patogiai, kilniai ir išdidžiai. O čia?… Primityvu… Nesuvokiama… Barbariška…

                Ir jokių paaiškinimų. Akivaizdu, kad gerosios mirties klinikos savo paslaugų amžinosioms išvis nesiūlė. Ji peranalizavo jų potencialių klienčių profilius, tą ji gerai mokėjo daryti, nerado jokios informacijos, jokios žinutės galimai nukreiptos būtent į šį segmentą, kurį, tiesą sakant, ji kaip tik geriausiai pažinojo. Savaime aišku. Kam amžinosioms mirtis, jei jos gali nemirti? Jei jau jos gali nemirti, tai turės pakankamai lėšų ir kitų resursų ir visokius nesklandumus savo gyvenime susitvarkyti, tame tarpe tokius, kurie priveda paribines iki gerosios mirties (o blogesniu atveju – netgi tiesiog prie paprastosios mirties).

                Bet mirtis buvo BJK reikalinga… Ką gi, TSS ieškojo atsakymo toliau. Nepatingėjo perversti daugybę paieškos rezultatų puslapių, taip ji darė pirmą kartą gyvenime. Maždaug penkiasdešimtajame aptiko pirmąsias užuominas apie savižudybes. Tai buvo kažkokios akmens amžiaus knygos. Romanai, eilėraščiai ir panašiai. Labai jau senoviniai. Vieną net truputį pavartė, mat knygos aprašyme buvo paminėta, kad šis romanas jo pasirodymo metu buvo net sukėlęs savižudybių madą. Vadinosi „Jaunojo Verterio kančios“[10]. Na, apie kančias ten ir buvo. Neteisinga meilė, neteisingas pasaulis, neteisinga visuomenė. Kur nesikankinsi? Su ta savo meile kažkodėl jai šiek tiek priminė Kity. Tenka prisipažinti, kad neteisinga meilė ir ją kai kada pakankinanti. Bet ne, ji nesiruošė dėl to žudytis. Dėl ko? Dėl kažkokios kvailės? Ačiūdie, visuomenė pagaliau teisinga ir gyvena dėl laisvės, o ne tam, kad kankintis. Kvaili laikai buvo. Nemalonūs. Jau geriau ji pasikankins su savo jėzuitės rimbu, tas tai bent į sveikatą.

                Kažkas panašaus ir su visu kitu literatūriniu šlamštu. Buvo istorijų, kur herojės žudydavosi dėl neteisybės, iš bejėgiškumo, dėl skriaudos ir panašiai. Skaitė tik jų aprašymus, daugiau tokių nesąmonių nebuvo kantrybės skaityti. Gal tai buvo teisinga tais gūdžiais senoviniais laikais, nesuprasi, bet tokios problemos pažangiam pasauliui nebeaktualios. Tuo labiau BJK.

                Galiausiai rado ir tam tikrų mokslinių straipsnių. Irgi iš praeities arba apie praeitį. Psichiatrės ir psichologės rašė apie savižudybių pavojų ir grėsmes, kylančias sergančioms tam tikromis ligomis. Dažniausiai minėta depresija. Atrodo, kad dar neseniai tai buvo didelė bėda. Tačiau ne šiuo metu, kai medicina pasiekė tokį aukštą lygį. Buvo prirašyta daugybė informacijos, kaip tą depresiją ir visokias panašias ligas išgydyti. Vėl prasidėjo medicininių klinikų puslapiai, šį kartą siūlančių psichiatrines ir psichologines paslaugas. Panašu, kad jų buvo dar daugiau, nei siūlančių gerąją mirtį. Galų gale, dauguma klinikų kartojosi, jos siūlė ir viena, ir kita. Na, TSS nebeketino dar kartą nagrinėti medicininių klinikų paslaugų, užteks.

                Tai kur tiesa? Šis klausimas, kaip ir dauguma klausimų bei kitokių dalykų pastaruoju metu TSS užgriuvo pirmą kartą. BJK nusižudė, bet kodėl taip atsitiko šiais laikais, kai nusižudymui yra patogios gerosios mirties klinikos, psichinės ligos išgydomos, laikai nebe tie, kai tekdavo žudytis, o ir priežasčių trumpinti gyvenimą, kai gali ji iki begalybės pratęsti, nematyti? Atsakymų kol kas nebuvo.

                Nebuvo informacijos. Daugiau negu keista. Taip negalėjo būti. Kuo daugiau TSS mąstė, tuo labiau ją stebino ir kitas, atrodytų nesusijęs dalykas. Praėjo jau daug paskutiniosios jos eksperimento stadijos laiko, jos gemalai gavo tikrai labai daug visokios informacijos, kokią tik AI galėjo ištraukti iš bet kokių sklaidos kanalų. Jų elgesys buvo lygiai toks pat nepaaiškinamas kaip ir BJK. Jei BJK apsisprendė mirti, tai šie atvirkščiai – visi kaip vienas ir toliau buvo pasirengę gimti. Pasirengę gimti… Šie žodžiai TSS mintyse nuskambėjo kaip keiksmažodis.

                Išvada – kažkas buvo negerai su informacija. Laisvame pasaulyje pasiekiama bet kokia informacija, reikia tik turėti gerą AI arba bent gerą informacijos paieškos sistemą, kuri geriausią reikiamą informaciją atrinktų. Tuo TSS buvo įsitikinusi. Iki šiol. Na, negali sakyti, kad ji prarado pasitikėjimą laisvuoju pasauliu ar informacijos pasiekiamumu, tačiau, galbūt, vien tik teoriškai, menamai, galbūt jos konkrečiu individualiu atveju gavosi kažkokia klaida? Galbūt visai nedidelė. Gal ji praleido kokį svarbų informacijos atrinkimo įgūdį? Na, tarkim, tenka sąžiningai prisipažinti, kad ji sekdavo beveik vien tik tokias naujienas, kurios susiję su jos darbu. Ji taip buvo išmokyta. Gal tiesiog reikėtų paieškoti to, ko ji dar nemoka ir pasimokyti? Bet kaip? Idėja užsirašyti į kuriuos nors iš tūkstančių siūlomų visokiausių analizių ir informacijos valdymo kursų jos nesudomino. Laiko gaišimas. Be to, kaip žinoti, kurie iš jų bus tinkami?

                Ne. Šį kartą ji pasielgs kitaip. Tiesiog pati ims ir patikrins visą jos gemalams teikiamą informaciją. Gal net nereikės jos tikrinti visos, kol pastebės kažkokią klaidą? Ir gal… gal net netyčia… gal pasigilinus (varge, TSS taip nemėgo gilintis!)… gal papildomai pavyks aptikti ir atsakymą, kodėl nusižudė BJK?


[10]                                         Johann Wolfgang von Goethe romanas, 1774 m.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: