20) Kaip bendravimas tampa išskirtiniu, kad jį kur galas…

20

                Su Kity ji irgi susipažino tinklo dėka. Gavo iš jos žinutę su klausimu, kokią standartinę amžinybės programą geriau rinktis, kai uždirbamos pajamos mažos, o individualybė – sudėtinga, gyvenimo būdas – nenusistovėjęs, galiausiai – nesvarbu, svarbu ji norinti rasti ką nors tinkamo jos individualybei, kurios, anot Kity, jokia AI ar duomenų paieškos programa dar neperkando. Paklausė, ar gali atvykti į jos kliniką. Taip sutapo (šiuo metu TSS vis kankindavo klausimas ar taip jau ir tikrai atsitiktinai), kad miks[8] KTS buvo tame pačiame mieste kaip ir TSS, ši ją sutiko priimti. Kalbėjo ne tiek apie amžinybės mediciną, bet labiau apie individualybių, kurių, pasirodo, panelė KTS vienu metu turėjo net keturias skirtingas, problemas. Apie tokį dalyką TSS buvo kažkur girdėjusi, bet susidūrusi dar nebuvo, tai sudomino. Kaip ir pati interesantė, tenka pripažinti. Mat ji tų savo individualybių visai nesureikšmino ir daug labiau domėjosi TSS darbu bei jos individualiais pasiekimais šiame darbe. Taip pat ir todėl, kad TSS pirmą kartą pasirodė, jog pas ją atvyko ne standartinė, bet elitinė klientė, na, ne dėl savo pajamų, o todėl, kad produkto pritaikymo užduotis jai gavosi kiek komplikuota, atitinkamai ganėtinai individualizuota, kaip kad jos brolužės versle. Tai kėlė TSS savimonę ir susidomėjimą, tuo labiau, kad miks KTS vis tvirtino tikinti, kad TSS puikiai gebėsianti jai sprendimą surasti ir jokia įmantresnė klinika jai nereikalinga.

                Sutarė susitikti TSS įprastame klube po darbo. Apsauga KTS pretenzijų neturėjo. Išgėrė jos ganėtinai nedaug, bent jau TSS. Kaip bebūtų keista, šį kartą daug gerti nereikėjo, bendrauti buvo paprasta ir smagu. TSS pasakojo apie savo produktų subtilybes, o KTS klausėsi. Jei ir kalbėjo, tai uždavinėjo klausimus į temą. Nieko neklausinėjo apie TSS, tačiau atrodė, kad kažkaip pakankamai gerai apie ją žino, bet jai vis dar įdomu. Šį kartą ir TSS jau nemažai žinojo apie pašnekovę. Jautėsi laisvai. Pavyko net keletą juokelių apie konkurentes suskelti, o KTS užkrečiamai kvatojosi. Įsijautė į savo pasakojimą tiek, kad visai nuoširdžiai pakvietė KTS  pasižiūrėti ką gero apie amžinybės sprendimus ji turi savo duomenų bazėje. Jos namuose Kity nusimetė dalykinį švarkelį, su kuriuo atrodė kaip savimi pasitikinti aukštesniojo rango dirbančioji – verslininkė ir liko su gundančia palaidine. Ištisai kvatojosi, reiškė nuostabą ir susižavėjimą aplinka, įvairiomis TSS namų interjero detalėmis, jos prikauptomis žiniomis ir patirtimi. TSS irgi buvo smagu ir linksma, kažkaip lengva buvo visa tai, jos dar išgėrė. Galiausiai sėdėjo visai šalia kartu ir komentavo kažką iš tinklo, kažkokius niekniekius, bet KTS pasakydavo juokingiausių dalykų ir jai nuoširdžiai buvo linksma, TSS taip pat ką nors lepteldavo visai nesukdama galvos ar vykusiai, ar nevykusiai, ir kartu kvatojosi, kvatojosi… Kol galiausiai vienu metu abi kiek aprimo, matyt KTS kaip ir TSS pasijuto šiek tiek pavargusi nuo to linksminimosi. Sėdėjo susiglaudusios, taip gavosi natūraliai, TSS nei nepastebėjo, kaip tai įvyko. Tiesiog sėdėjo ir buvo kartu, ir nesuprasi kiek laiko taip praslinko. Ir tuomet lygiai taip pat natūraliai KTS padarė keisčiausią dalyką – pasisuko į ją ir priartinusi veidą tiesiog veriančiu miglotu tarsi pro rūką žvilgsniu (TSS iki šiol keista, kodėl toks žvilgsnis atrodydavo taip giliai veriantis – tą gebėjo tiktai Kity) giliu krūtininiu balsu, o tuo pačiu lyg šnabždėdama (tą gebėjo tik Kity) ištarė: „Mano vardas – Kity. Koks tavo vardas, TSS?“

                Keisčiausiai, kad skirtingai nei kitais atvejais, šis aistros proveržis TSS įsiminė. Ką ten įsiminė, įstrigo atmintyje taip, kad, panašu, neiškrapštysi. Niekas neklausdavo jos vardo, net išgėrus, tai buvo nekorektiška. Pasikėsinimas į nuosavybę. Nebent ji pati tuo vardu prisistatydavo tinkle, tuomet į ją taip kreiptis būdavo korektiška pagal tinklo taisykles, bet gyvai – vis vien mažų mažiausiai neatsargu. Todėl gal ir nekeista, kad ji taip giliai visas jų pirmojo fizinio suartėjimo su Kity detales įsiminė. Keistenybių jame buvo labai daug. Gerai prisimena, kad dėl tokio Kity klausimo ji visai nenustebo, jai tai pasirodė visai natūralu ir normalu (nors net nebuvo labai daug išgėrusi!) ir ji taip pat sušnabždėjo (gerai prisimena ir savo balsą): „Tedy“. Tuomet užsimerkė, galvoje buvo giedra ir gera (keista, paprastai kad ir tiek išgėrus, ganėtinai  nedaug, galva kiek svaigdavo), nežymiai pasilenkė ir pasibučiavo. Švelniai, vis aistringiau ir dar labiau aistringai… Toliau pačio veiksmo detalių ji gerai neprisimena, tačiau labai gerai prisimena Kity šnabždantį, dūsaujamą, švogždžiantį „Tedy, Tedy, Tedy, ach Tedy, Tedy…“ ir taip, rodos, amžinybę, o gal ir labai trumpai, kiek prabėgo laiko ji nepastebėjo, galiausiai gulėjo prie jos prisiglaudusi kol užmigo. Vis dar prisimena savo vardą, tariamą Kity lūpomis, gerkle, visais plaučiais (gal net viduriais?), tiek daug kartotą vėliau Kity jų aistros akimirkomis, rodosi visiškai taip pat, kone identiškai kiekvieną kartą, tačiau ji buvo tikra, įsitikinusi (nors ir negalėtų paaiškinti kodėl), kad tąsyk jis nuskambėjo išskirtinai, unikaliai ir taip tik tą vieną vienintelį kartą.

                Kitą dieną jos dar ilgai vartaliojosi lovoje, sėdinėjo kur nors vis susiglausdamos ir retsykiais pasibučiuodamos. Kity nei kiek TSS neerzino, ji buvo kaip sykis čia ir vietoje, visiškai TSS aplinkoje ir gyvenime tiko, tarsi specialiai tam programuota ir pritaikyta. TSS nereikėjo galvoti kaip prie jos prisitaikyti, su ja buvo taip paprasta ir gera kaip ir su Ketrina, ne – dar geriau.

                Štai taip ir prasidėjo… Viskas per tą prakeiktą tinklą, viskas per neatsargias pažintis, ir nors buvo taip gera, dabar jau nebeaišku ar taip kada nors dar bus, ji net negali pabaigti to savo prakeikto išradimo, viskas supistai nesiseka iki šiol!… O kaipgi sekasi tai sušiktai Kity? Kiek matė tinkle, o tenka pripažinti, kad pastaruoju metu ji ištisai jame stebėdavo Kity, atrodo, kad jai sekasi puikiai. Nors tam durnam tinkle atrodytų, kad ir TSS sekasi puikiai, ten visoms sekasi puikiai…

                Štai todėl jai tinklas buvo nemielas. Bet visiškai aišku, kad reikalingas. Ji korektiška, ji tolerantiška, štai todėl ir turi tiek daug pranešimų savo profiliams. Vadinasi, ji populiari, o tas gerai. Dar pravers. Bėda tik ta, kad savo draugės pranešimo per jų gausą ir savo darbus ji jau keturis mėnesius nepastebėjo, o tokių pranešimų nuo tikrų draugių ateidavo retai. Gaila, ji kaip tik užsimanė su ja išgerti, nes jau seniai nusibodo guostis barų robotėms, be to ir iš namų bei ofiso senokai nebuvo išėjusi, tai ir tas robotes bematė seniai. Tikra draugė, tik ji galėjo į ją kreiptis „sveika, albinose“. Albinose…


[8]                           Įprastinis kreipinys (Mx.), pagal www.refinery29com/gender-identity-terms (2020.02.08) vartojamas vietoj mis, misterio ar misis tai, kuri nesitapatina nei su vyru, nei su moterimi.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: