17) Kaip kitas įtakoti, o pačiai nepasiduoti.

17

                „Sveika, albinose“, – taip prasidėjo žinutė jai, kurią tinkle rado TSS. Atėjo ji nuo senos draugės BJK jau prieš keturis mėnesius. Visą tą laiką šios žinutės TSS nepastebėjo. Ji tuomet retai landžiojo po tinklą, nes daug dirbo. Iki tol, kol suprato, kad jos eksperimentas ir antru bandymu nepavyko, nors ji buvo tokia užtikrinta, kad šį kartą pagaliau pasiseks. Taigi, antra diena, kaip ji sėdėjo priblokšta ir suko galvoje įvairiausias mintis. Mintys buvo padrikos ir tarpusavyje ne visada siejosi. „Kodėl aš, kodėl man, kvaili gemalai, na negali taip nesisekti, tos AI dar nepakankamai ištobulėję, aš pati durna, gal reikėjo kokių rimtesnių mokslininkų prisikviesti, tas uždavinys ne mano jėgoms, nėra teisybės, pasaulis kažkaip prieš mane susimokęs“ – maždaug tokie apmąstymai dūzgė TSS galvoje. Net ne dūzgė, tiesiog įkyriai ir užtęstai zirzeno, panašiai taip, kaip bandant užmigti kambary kažkur zyzia uodė tuo metu esanti per toli, kad tu ją tiesiog priplotum ar vargintumeisi keltis iš lovos, uždegti šviesą, ją aptikti ir pagauti. Vieną įkyrią mintį pamažu papildydavo kita, trečia, ketvirta, kol galiausiai TSS liko su zvimbiančių minčių – uodžių spiečiumi galvoje. Ką  daryti?

                TSS nieko gero nesugalvojo. Nei ką daryti su tomis savo mintimis, nei su tyrimu. Mažų mažiausiai jai nesigalvojo, tesugebėjo tas savo uodes zvimbinti. Todėl kurį laiką atrodė kaip nustėrusi, gyveno sustingusi, laikėsi kaip gerokai alkoholio ar panašiai veikiančių narkotikų padauginusi, kuri dar galutinai nenusmigo, bet jau visiškai nebesiorientuoja ir žvelgia į viską buku, apsiblaususiu, nieko nebesuprantančiu ir į nieką nebereaguojančiu žvilgsniu, sunkiai, bet vis dar išlaikydama save vertikalioje padėtyje. Gelbėtis seksu ar alkoholiu ji negalvojo, paprastai šiuos metodus ji taikė, kad save įsiaudrinusią apraminti, o šį kartą ji troško ne išsikrauti, bet atvirkščiai – jai kuo skubiau reikėjo naujų idėjų, konstruktyvių minčių. Instinktyviai ji kreipėsi į tinklą. O gal ir atvirkščiai – sąmoningai nukreipė dėmesį į įvairiausių pranešimų srautą, tikėdamasi, kad šie pranešimai prablaškys jos apsvaigusią sąmonę ir, galbūt, padės atsirasti naujesnei, pozityvesnei ir kūrybiškesnei minčiai. O tuomet – kas žino?

                Pirmiausiai atkreipė dėmesį į tai, kiek daug pranešimų tinkle susikaupė. Tai nenustebino. Tiesiog po ilgesnės pertraukos reikėjo tuos pranešimus susitvarkyti. TSS stengėsi būti socialiai aktyvi. Na, taip reikėjo. Kaip ir daugelis dirbančiųjų, tinkle ji stengėsi pasakoti apie savo darbą ir produktus, tuo sudominti kuo daugiau gyventojų ir prisikviesti sekėjų. Kartais sekėjos jai parašydavo. Tarp jų būdavo įsimaišiusių labai daug AI-bočių, iš pažiūros tokių pačių sekėjų ar potencialių naujųjų draugių. Šios stengdavosi visaip susibendrauti su TSS tam, kad įgyti jos pasitikėjimą. Jų tikslas – išgauti kiek įmanoma daugiau neskelbtos individualios informacijos apie TSS, kad būtų galima pateikti į jos srautą kuo daugiau kontekstinių pranešimų (kartais netgi senos kvailos kontekstinės reklamos), su ta informacija susijusių. Tos, kas valdė informaciją, tos valdė ir pasaulį, tai yra ir visą kitą. Tai buvo visuotinai gerai žinoma, bet ne visoms gerai suprantama.

                Bazininkės ir toliau lengvai atidavinėjo savo nedidelį turtą. Dauguma jų, nesugalvodamos nieko geriau, ištisai dalindavosi savo įspūdžiais, nuomonėmis, nuotaikomis ir gyvenimo įvykiais, dažniausiai išsamiai papasakodamos ir apie savo gyvenimo būdus. Demonstruoti savo nuotaikas, kai daugybė AI jau iššnipinėję tavo gyvenimą, požiūrį į jį ir netgi nuo ko priklauso tavo gyvenimo ar požiūrio į jį pokyčiai, reiškė susilaukti daugybės tave kuo nors įtikinti bandančių pranešimų savo naujienų sraute. Beje, nebūtinai tie pranešimai pasipildavo tuoj pat ir ištisai. Šiuolaikinės AI turėdavo susidarę savo strategijas, jas keisdavo ir savo pranešimus dozuodavo atsargiai ir protingai. Jos netgi būdavo susidarę įvairių gyventojų tipų galimų ilgalaikių nuotaikų svyravimo kreives ir neretai pataikydavo reikiamus pranešimus su tam tikru emociniu krūviu pateikti dar prieš atsirandant kažkokiai nuotaikai, jai atsiradus arba kurį laiką po to – visaip, kaip tik parduoti ką nors buvo efektyvu. Aišku, jos sugebėjo ir keisti nuotaiką tam tikra linkme. Ir taip toliau. Kaip tai daroma, TSS puikiai žinojo iš savo darbo patirties. Žinojo, pasiduok tam ir tave paveiks. Turėjo paveikti. Daugelį amžių įvairios psichologės, psichiatrės, biochemikės ir kitokios mokslininkės tyrė gyventojos sąmonę valdančius mechanizmus, o tai, ką sužinojo, pritaikė vystant AI taip, kad jos puikiai mokėjo maigyti gyventojos psichologinius mygtukus.

                TSS, kaip ir kitoms jos amžininkėms, svarbiausia vertybė buvo laisvė, o ja TSS laikė ne tik galimybes pasirinkti norimus malonumus, bet ir apsaugą nuo to, kad tų pasirinkimų niekas neįtakotų. Taip mąstė ne vien ji, taip mąstė dauguma dirbančiųjų. Mat ir jos suprato, kaip ir kokią įtaką gyventojų pasirinkimams šiais laikais buvo įmanoma padaryti. Iš vienos pusės, dauguma varžėsi savo gebėjimais daryti kuo didesnę įtaką kitoms, iš kitos – pačios didžiavosi gebėjimais jokioms įtakoms nepasiduoti. Būti nepriklausomai – tai taip į pačią srovę. Kaip ir TSS, jos nepageidavo, kad jas kas nors valdytų, verčiau stengėsi valdyti pačios. Taigi, tokios stengėsi apie save daug duomenų neviešinti.

                Nepaisant to, buvo daug bendrovių, tame tarpe ir TSS, kurias jų duomenys labai domino, labiau nei bazininkių duomenys, nes jų versle įtaką reikėjo daryti dirbančiosioms. Joms buvo sukurta visokių AI, kurios tuos duomenis surinktų kontaktiniu būdu. Anti-botinėms AI jas būdavo gana sunku aptikti. Jas valdančios kompanijos apdairiai nuo senų laikų buvo susikūrusios daugybę fiktyvių profilių. Gyventojos duomenų apsaugos įstatymai įpareigojo suteikti teisę individei savo duomenis keisti arba naikinti, turėjo būti užtikrintos teisės į gyventojos tapatybę, kuri buvo laisvai kintama tos tapatybės savininkės nuožiūra. Tuo ir naudodavosi fiktyviųjų profilių savininkės, turinčios AI, skirtas įtikinamus profilius sukurti ir juos perdarinėti, o per juos ir per savo specializuotas AI vykdyti kontaktines atakas. Buvo nuskambėję kelios politinės iniciatyvos fiktyvius profilius ir jų botes išsiaiškinti, išvalyti ir uždrausti, bet jos ne ką pasistūmėjo. Ir gerai. Tai būtų galėję baigtis tuo, kad būtų uždrausta skleisti visokią informaciją per AI, o tai nebuvo naudinga TSS verslui. Visos versle stengėsi užsidirbti kuo daugiau geriausiai konvertuojamos valiutos – informacijos.

                Kontaktines AI tinkluose naudojo ir „Geriardės“ (paprastai visos jas vadino kontaktinėmis šnipėmis). Šios AI mokėdavo įtikinamai veikti – pradžioje domėdavosi tik tuo, kas ir taip viešai prieinama. Vėliau palengva stengėsi panaudoti įvairius psichologinius triukus, kad ištrauktų šiek tiek daugiau individualios informacijos. Štai taip TSS kažkada vienai botei netyčia išsiplepėjo, kokie drabužiai jai patinka. Apie tai pamiršo, kol atkreipė dėmesį į tai, kad jos naujienų sraute vis pasikartoja informacija apie tam tikrą gyvenimo būdą, kuris, kaip ir visi kiti, jos nedomino, užtat tam siūlomi drabužiai – taip, jie buvo efektingi. Apsilankiusi pas sesę atsitiktinai sužinojo, kad šią mados liniją pristatinėja viena aršiausių jos konkurenčių. Nuo to laiko buvo apdairesnė. Į įvairius užklausimus stengėsi atsakinėti kone oficialiai ir visada stebėdavo, kad pokalbis neperžengtų jos verslo temų ribų. Kartais jos anti-botinė AI atsiųsdavo perspėjantį pranešimą. Po trijų tokių pranešimų TSS pokalbį išjungdavo, o profilį blokuodavo, tokia buvo jos taisyklė.

                Dar viena taktika apsiginti svetimųjų įtakos, kurią taikė TSS, buvo pačiai skleisti klaidinančią informaciją apie save. Pavyzdžiui, net kelis kartus nepatingėjo užsivilkti bėgikės aprangą ir nusifotografuoti keliuose bėgimo renginiuose, atseit ji bėgioja, nors to nei nemanė daryti. Paskelbė šias nuotraukas ir dar keliose vietose tinkle kažką apie bėgimą parašė, pakomentavo. Retkarčiais sugrįždavo prie šio užsiėmimo, taip stiprindama savo kaip aistringos bėgimo ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojos įvaizdį ir linksmindama save įsivaizduodama kaip prie šio įvaizdžio palinkusios ūžauja AI (iš tikro tai jos nebuvo nei palinkusios, nei ūžavo, bet TSS smagiau jas buvo įsivaizduoti kaip robotes – humanoides, kurios, nutaisiusios dirbtines atsidavimo darbui minas, plaka jai kokteilius bare) net sukaitę analizuodamos pateiktą informaciją ir kurdamos bei plėtodamos įvairiausias įtakos strategijas. Nuo to laiko su tinklo ir naujienų srautu buvo žymiai paprasčiau – ypač viskas buvo aišku su pranešimais, susijusiais su bėgimu, o tuo pačiu ir neabejotina su pranešimais apie bet kokį kitą sportą ar šiaip apie sveiką gyvenimo būdą, žaliavalgių ar ekocentrisčių judėjimus ir taip toliau. Telikdavo tik kartas nuo karto tuos pranešimus atsidaryti ir po kurio laiko išjungti kartais nepamirštant pažymėti kokią nors emociją ar brūkštelėti kokį bereikšmį komentarą, taip ir toliau su pasitenkinimu apgaudinėjant vargšes šnipes ar AI-botes.

                Tuo būdu dėl likusios ją pasiekiančios informacijos TSS galėjo būti kur kas ramesnė ir priimti ją, taip sakant, labiau už gryną pinigą. Tiesa, kartais jai tekdavo apgaudinėti ir tikras tinklo drauges, tai yra tas, kurias žinojo besančias „gyvomis“ individėmis tinkle. Kai kurios spėjo atkreipti dėmesį į TSS susidomėjimus, nors ji ir nerašė apie juos daug. Jos klausdavo, kaip jai sekasi bėgti ir panašiai, o TSS meluodavo. Nenorėjo išsiduoti. Vieną ar kelis sykius su kažkuria buvo susitikusi ir gyvai ir, gerai pagalvojusi, apie savo bėgimus jai melavo ir toliau. Negali rizikuoti, nes negali žinoti ar ta draugė tyčia ar netyčia teisybės nesugalvos tinkle išduoti. Tik jos šeimos narės, Kity ir ŠMS žinojo visą teisybę. Dėl Kity ir ŠMS žinojimo TSS pastaruoju metu kiek nervinosi, bet ne itin stipriai.

                Užtai galėjo pernelyg nesukti sau galvos dėl AI-bočių, kurios pristodavo su ja aptarinėti bėgimo, sporto ar sveikos gyvensenos temų. Šių net išsyk neblokuodavo ir neišjungdavo. Radusi laiko atsakydavo keliomis standartinėmis frazėmis, šių ji buvo pasiruošusi atskirą failiuką, kad nereikėtų daug galvoti. Kaip visada, išjungdavo, jei jos pereidavo į kitokias individualias temas. Kai kurios su ja susirašinėdavo tomis bėgimo, sporto ir sveikos gyvensenos temomis ilgai nuobodžiai ir entuziastingai. Gal ir galima buvo pamanyti, kad tarp jų yra ir tikrų gyventojų, bet TSS tik kartkartėmis pabandydavo tokias nukreipti arčiau į savo darbo ir produktų, taip pat susijusių su sveikatingumu, temą, tai yra pabandyti ką nors joms irgi parduoti.

                Kai tampi pakankamai suaugusi, supranti, kad tikrų draugysčių tinkle megzti negalima – pernelyg rizikinga. Tokia ta laisvės kaina.

                TSS buvo tiek išprususi, kad žinojo ir apie kitas įtakos gudrybes, kurios vyksta žiniasklaidoje ir tinkle. Po to, kai senovinį reklamos verslą pakeitė individualios AI asistentės, o toms, kas tokių neišgali turėti – išmaniosios duomenų paieškos sistemos, reikėjo naujų įtaigos strategijų. Sprendimus vis mažiau kas priiminėjo besikliaudamos emocijomis, kurias sukėlė viena ar kita reklama. Nuspręsti ką pirkti pavesdavo asistentėms ar savo kompiuterio duomenų paieškos sistemai. Juk jos geriau nei gyventoja žinojo ko jai reikia, skirtingai nei ši jos tyrinėjimams paskirdamos visą laiką ir resursus, o šių jos turėjo kur kas daugiau. Ką tuomet daryti? Netrukus buvo suprasta, kad vienaip ar kitaip, bet pagrindinis pirkimo apsisprendimą lemiantis veiksnys yra gyvenimo būdas. Nieko naujo, gyvenimo būdas jau seniai buvo siejamas su brendingu, ar marketingu, kaip ten jį vadindavo. Dabar tai vadinosi kontekstingu. Žiniasklaidoje paplito daugybė turinio apie gyvenimo būdus. Kiek TSS žinoma, toks turinys buvo populiarus visais laikais. Įvairiausias programas, kanalus apie tai dosniai rėmė visokios kompanijos. Net nekišdamos į turinį tiesioginės informacijos apie savo produktus, nes tokius triukus individualios AI ir paieškos sistemos greitai aptikdavo. Užtekdavo pasirūpinti reikiama turinio gausa, sklaida ir struktūrizavimu – viską suvesti į raktinius terminus, jei paprasčiau. Taip pat vartotojams skirtose kanaluose kuo tinkamiau (gausa, sklaida, struktūra) pristatyti savo prekes ir paslaugas. Viskas. AI pačios susiedavo informaciją apie gyventoją (tai yra jos gyvenimo būdą) su informacija apie tam gyvenimo būdui tinkamiausius produktus. Kartais šiek tiek būdavo pridedama ir senos geros reklamos – paprastos ir kontekstinės, mat paprasčiausi išprovokuoti emociniai poreikiai, pavyzdžiui, nešioti tokias pačias kelnes kaip kokia garsi tinklo žvaigždutė, gerai suveikdavo.

                Taip darė visos, bet norint išsiskirti reikėjo rasti būdą, kaip tai padaryti sėkmingiau už kitas. Todėl tai buvo menas. Ir dideli pinigai. Paprastosios AI šnipės ir kontaktinės AI šnipės vis tyrė skirtingų gyvenimo būdų rinkas ieškodamos toms rinkoms ir gyvenimo būdams būdingų galbūt naujai atsirandančių smulkiausių niuansų. Pagal šiuos keisdavo gyvenimo būdų ir savo produktų pristatymų turinį. Formuodavo naujus poreikius, taip sakant, o tai labai svarbu. Žinoma nuo seno, kad nekintama šiame pasaulyje yra tik nuolatinis kitimas. Ypač gyvenimo būdų. Ypač šiais laikais, kai technologinis progresas mus taip išlaisvino – juk prieš kurį laiką net lyties normaliai negalėjai pasikeisti. Todėl svarbiausiai kontekstinge – pastoviai dirbti orientuojant gyventojas keisti gyvenimo būdą. Paprasčiausiu atveju – bent šiek tiek patobulinti esamąjį, sudėtingesniu – pereiti į visai naują, kitokį gyvenimo būdą. Lyderės imdavosi pastarosios strategijos persivilioti pirkėjas į savo rinką. Sekėjos su džiaugsmu po kurio laiko puldavo į atsiradusias naujas ar prasiplėtusias esamas gyvenimo būdų rinkas. Arba tiesiog užsiimdavo patobulinimais tų rinkų, kuriose jau ir taip dirbdavo. Arba atidžiai analizuodavo skirtingas rinkas, kol kažkur aptikdavo galimybių naujiems pakankamą potencialą turintiems patobulinimams ir tuomet pasirodydavo su savo patobulinimais tose rinkose. Ir taip toliau. Strategijų buvo visokių, bet pervedimo į naują gyvenimo būdą strategijos buvo sudėtingiausios. Tai nebuvo taip paprasta. Būdavo tyrinėjamos skirtingų gyvenimo būdų sąsajos. Būdavo aiškinamasi kokie ir ar pakankami motyvai būtų pakeisti dėl tų sąsajų esamus požiūrius, suformuotus dabartinio gyvenimo būdo. Toliau nagrinėjama kaip tuos motyvus įdiegti. Taip būdavo nustatomi „artimi gyvenimo būdai“ ir dirbama su jais.

                Taigi, deja, nors TSS bėgimo-sporto-sveiko gyvenimo būdo turinį paprastai galėjo atskirti nuo kitų, bet negalėjo būti taip paprastai tikra dėl likusio turinio – ar tik jai ko nors nebandoma įteigti. Pavyzdžiui, vienu metu ji pastebėjo, kad padaugėjo informacijos apie satanistes ir satanizmą, ypač apie tai, kuo satanistės naudingos ekologijai. Teko suprasti, kad į naują, matyt, kad populiarią rinką, ją vilioja bandydami pakeisti jos požiūrį į kokias tai religijas remdamiesi menamu teigiamu jos požiūriu į sveiką gyvenimo būdą. Gerai pamąsčius, tai nebuvo nutolę nuo visokių ekologinių temų ir kitokio šūdo. Tąkart TSS nepasimovė. Negali žinoti ar neapsigavo nė vieno karto. Paprasčiausiai ji visą laiką buvo įtari. Ji žinojo, kad niekuomet iki galo niekuo negalima pasitikėti. Tokia ta yra laisvė.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: