13) Ne visada pavyksta išsitraukti laimingą daugkartinį bilietą, todėl padaryti išradimą – ne taip ir paprasta.

13

                Vienareikšmiai atsakymai nurodė vienintelę išvadą – kažkur buvo klaida. Iš pradžių TSS kiek pyktelėjo. Ji nebuvo pratusi, kad jau pradinėje kūrybos fazėje kas nors vyktų nesklandžiai. Mat paprastai tame etape jų senoji geroji AI pateikdavo atidirbtas analizes pagal gerai atidirbtas schemas. Abejoti jų teisingumu nebuvo reikalo. Abejonės apnikdavo tuomet, kai reikdavo pasirinkti kokį sprendimą priimti. Bėda ta, kad neklystanti AI visada pateikdavo tik gerus sprendimus. Jei tiksliau, tikroji bėda buvo ta, kad konkurenčių AI irgi pateikdavo neklaidingus sprendimus. Galvosūkio esmė buvo ta, kad sprendimo sėkmingumas priklausė nuo to, kaip bus atspėti konkurenčių sprendimai. Blogiausia, kas galėdavo atsitikti – atvejai, kai kelios konkurentės priimdavo panašius sprendimus. Paprastai tai būdavo atvejai, kai jos stengdavosi užkariauti tą patį rinkos segmentą – investicijų atsiperkamumas tuomet sumažėdavo tiek kartų, kiek konkurenčių sulįsdavo į tą pačią nišą, o juk tų naujų nišų dydžiai toli gražu nebuvo tiesiogiai proporcingi skirtingiems investicijų dydžiams. Kaip to išvengti? Kaip pasirinkti tokią naują sėkmingą nišą ir strategiją, kurios nepasirinks konkurentės? Pasirinkimų buvo daug, o sprendimų priėmimas buvo kažkuo panašus į kauliukų ridenimą senajame „Monopolio“ žaidime – stengiesi pasiekti dar neužimtą spalvą ir tikiesi, kad pasiseks patekti į visus tos spalvos laukelius, o varžovės ten nepretenduos. Tik laukelis kiekvieną kartą buvo pasirenkamas sąmoningai, o ne atsitiktinai. O gal ir atsitiktinai? Kas labiausiai įtakojo gerą sprendimą? Žaidėjų sugebėjimai ar paprastas laimingas sutapimas? Kaip ir visų kitų pernelyg sudėtingų klausimų atveju, TSS labai apie tai negalvojo.

                Svarbu, kad bendrovei pastaruoju metu sekėsi gerai. Gal jos išsitraukė daugkartinį laimingą bilietą? Pokyčiai prasidėjo tuomet, kai ganėtinai autoritariškai galutinius sprendimus dėl tolimesnės investicijų krypties, pardavimų ir produktų vystymo bendrovės valdyboje pradėjo priiminėti tėtė. Tai nebuvo taip akivaizdu, bet ganėtinai pastebima. Kartais TSS ir sesuo išsakydavo kitokią nei tėtės nuomonę. Tėtė visada leisdavo pasiginčyti, tik nesiginčijo pati. To nedarė nei TSS brolužė ir motina. Atrodė, kad jos kantriai laukia, kol mažumos atstovės išsakys savo nuomones. O tuomet balsuodavo. Vyresniosios – brolužė kartu su tėte ir mama balsuodavo visuomet vieningai ir, jei ir sugalvodavo TSS su kita jaunėle sudaryti joms opoziciją, tai jų balsų visuomet pritrūkdavo. Nieko nepadarysi, taip veikia demokratija ir bendrovės įstatai. Jos niekada neketino valdyboje susiskirstyti į frakcijas, tačiau TSS kažkodėl ne kartą susidarė toks įspūdis, kad toks susitarimas egzistuoja, tiktai jai kažkodėl apie tai pamiršo pranešti. Vėlgi, kaip ir kitas neaiškias mintis, ji vijo šias į šalį. Pagaliau taip buvo tik keliolika kartų ir visus kartus tėtės pasiūlyti sprendimai pasitvirtino. Jeigu jau taip, kuo toliau, tuo mažiau norėjosi su ja ginčytis. Taigi, bendrovės valdyboje tiesiog visos pradėjo laukti, ką vienu ar kitu klausimu pareikš tėtė ir vienbalsiai balsuoti už jos pasiūlymus. Palaukti tekdavo. Pirmiausiai tėtė atidžiai išklausydavo pateiktas analizes ir sprendimų alternatyvas ir savo verdiktą pateikdavo tik kitame posėdyje arba dar vėliau. Tokiu būdu TSS visada galėdavo prisiimti ir savo nuopelnų dalį už sėkmingą bendrovės valdymą – ji visuomet buvo išklausoma ir atrodė, kad jos pasiūlymams yra skiriamas didelis dėmesys. Tik iš tiesų tai buvo ne jos, o jų AI pasiūlymai, atrinkti iš TSS pateiktų ataskaitų pagal nesudėtingą schemą. Tinkamą alternatyvą galiausiai parinkdavo tėtė, o ne ji. Tai gal jos darbas tik fikcija? Dar vienas pernelyg sudėtingas klausimas, kurio TSS pernelyg nenagrinėjo. Tėtė visada mielai dalijosi bendrovės pasiekimais ir nuopelnais su visomis, niekada nepamiršdavo ir jos už indėlį pagirti. O bendrovei sekėsi, ir jau kurį laiką ji labai sėkmingai kasė savus amžinybės klodus atskirai nuo varžovių – tos kasė savuosius ir, kaip rodė šios pramonės rezultatai, visoms sekėsi neblogai.

                Kiek pyktelėjusi, TSS greitai atsileido. Jos tyrimas – tai ne kokia per ilgą laiką atidirbta bendrovės verslo valdymo schema. Tai juk visiškai nauja. Taip, ji rėmėsi iki šiol jau veikusiais tyrimų moduliais, savaime suprantama – kam išradinėti kažką naujo, kai turi jau pasitvirtinusius metodus. Vis dėlto tokiu tikslu dar niekas jokių tyrimų nebuvo atlikęs, todėl lengvai buvo galima praleisti kažkokią svarbią detalę. Ko ji neįvertino ar įvertino nepakankamai? Pačius AI algoritmus ji kruopščiai kelis kartus patikrino. Tiesiog paprašė savo naująją AI išmėginti brolužės klinikoje sudarinėjant amžinybės vystymosi planus jos elitinių klienčių dar negimusiems kūdikiams. Tai puikiai pavyko. Vadinasi, problema buvo ne tai.

                Šį kartą TSS teko ne juokais galvą pasukti – daryti tai, ko ji nebuvo pratusi. Ko tik nepadarysi dėl rimto tikslo. Savo klaidą pavyko suvokti tik tuomet, kai ji nustojo galvoti apie brolužės kliniką ir savosios AI testavimą tos klinikos sąlygomis, ir pagaliau atsigręžė į save. Teko pripažinti, brolužės verslas jai visuomet atrodė esąs vertesnis ir aukštesnių siekių nei josios – juk pas brolužę lankydavosi išskirtinės klientės, o ne kažkokios paprastos dirbančiosios – nuvorišės (kurių TSS dar ir nematydavo). Todėl savaime dingojosi, kad jos tyrimų AI tinkamumą geriausiai būtų galima patikrinti toje klinikoje, taip sakant, aukščiausiu lygiu. Pasirodė, kad ne. Kelis kartus patikrinusi tą tinkamumą brolužės klinikoje, neradusi klaidų, TSS galiausiai, nebežinodama ko dar griebtis sumanė tą patį pasitikrinti savo versle. Ir tuomet suprato – nėra kaip! Trūko statistinės informacijos apie rinką, visas gyvenimo būdų madų tendencijas ir taip toliau – nebuvo aiškios pačios gemalų būsimo gyvenimo tikimybės. TSS tyrinėti gemalai negalėjo spręsti, nes paprasčiausiai jiems nebuvo nurodyta galimybių, tai yra jie turėjo tik vieną gyvenimo perspektyvą.

                Aišku, kad tie gemalai, matydami tik vienintelę savo gyvenimo perspektyvą, negalėjo nuspręsti gera ji ar bloga ir todėl priimdavo ją kaip vienintelę geriausią ir į klausimą dėl tolimesnio noro gyventi, kitaip sakant dėl noro pasirinkti šią perspektyvą, automatiškai atsakydavo „Taip“. Kaip TSS iš karto nesusiprotėjo?! Trūko būtent skirtingų perspektyvų analizės. Analizę turėjo atlikti žmogiškosios medžiagos hologramos. Tereikėjo joms tas skirtingas perspektyvas pateikti – savąsias ir kitas, joms nepasiekiamas galimybes, bei tas galimybes, kurios yra prastesnės nei savosios. TSS vėl kiek pyktelėjo to išsyk nesupratusi – juk tai taip paprasta. Galiausiai apsiramino – mintis, kad klaidą padėjo suprasti žvilgsnis į savo verslą, glostė TSS savimeilę.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: