6) Kaip gerai gyvent geriant, kaip gerai gyvent negeriant, o kaip – ir taip, ir taip.

6

                Ta Kity draugė, kurią ji prievartavo stebint pačiai Kity, buvo išties pašėlusi, galima sakyti – tikra patrakėlė. „Narkomanė su įsitikinimais“ – taip ji vadindavo pati save. Buvo ne tik gera Kity, bet ir jų poros draugė, dažnai lankydavosi tiek pas Kity, tiek jos namuose, kartais jos su ja susitikdavo ir kitur praleisti laisvalaikio.

                Apie savo narkomaniją ji pripasakojo visokių įdomiausių dalykų. Nei nepagalvotum. Ypač šiais laikais, kai narkomanija lengvai išgydoma. Žinia, kelios garsios mokslininkės dar praėjusiame amžiuje atrado būdą kaip ištiesinti sutrikusias alkoholikių neuromediatorių ląsteles ir atstatyti į tokį patį būvį, kuris dar buvo, kai jos gėrė saikingai. Nuo tada jos vėl galėjo gerti saikingai, senoji alkoholinė reakcija nebegrėsė. TSS į patį atradimą pernelyg nesigilino, tik žinojo, kad mokslininkės buvo apdovanotos Nobelio premija ir dar gavo didelę papildomą premiją, mat kažkas buvo nuo labai seniai tokią palikęs specialiame fonde, kuris turėjo atitekti tam, kas išgydys alkoholizmą. Be abejo, šie pasiekimai netruko būti pritaikyti ir visoms kitoms cheminių priklausomybių formoms, juk principas – tas pats.

                Nuo tada visoje šalyje daugybėje cheminių priklausomybių gydymo klinikų, buvo išgydoma daugybė pacienčių. Ir joms gerai, ir klinikoms gerai – statistika rodė, kad tokių pacienčių skaičius gerokai augo. Natūralu, juk įvairiausi narkotikai tapo lengviau prieinami, nes palengva tapo legalūs, todėl didėjo juos vartojančių skaičius ir, atitinkamai, priklausomųjų. Kam drausti kažką potencialiai kenksmingo, jei pasekmes galima panaikinti? Būtų tas pats, kas darganotu oru uždrausti išeiti į lauką, nes gali pasigauti slogą. Visų pirma, gyventoja gali išmokti pati apsisaugoti, tai yra apsirengti arba vartoti narkotikus tinkamai. Antra, jei jau nepavyko – nieko nepadarysi, ligai yra gydymas, tereikia juo pasinaudoti. Aišku, gali, pvz., grūdintis arba neiti į lauką, arba nevartoti narkotikų – kiekvienos laisvas pasirinkimas. TSS, pavyzdžiui, pasirinko alkoholį.

                Pačią temą ji prisiminė, nes buvo iškilęs artimiausio pasirinkimo klausimas. Ką daryti? Ta kvaila KTS niekaip nėjo iš galvos. Kaip ją geriau pamiršti? Daugiau alkoholio? Narkotikų? Nauja partnerė arba draugė? Tokių pasiūlymų, kiek miglotai pamena, buvo susilaukusi vakar tinkle. Ne, ačiū, draugystės ji ką tik atsikando ir neturėjo menkiausio noro imtis visų tų naujos partnerės paieškos nuotykių. Vis vien bus tas pats. Vis vien galiausiai ji visas lygins su Kity. Jei kas ir atsirastų, lai tai įvyksta savaime, be jos pastangų. Geriau ji ramiai palauks. O kaip dėl viso kito?

                Grįžtant prie narkomanijos temos. Kodėl dabar taip įdomu tai, apie ką pasakojo ŠMS, na, ta Kity draugė? Egzistavo, pasirodo, ir nematoma šio reikalo pusė. Na, bent jau ne taip gerai matoma, nes naujienos apie šį reiškinį retai patekdavo į jos naujienų srautą, jei iš viso patekdavo. Visas smegenų atstatymo kursas chemiškai priklausomoms klinikose užtrukdavo keletą mėnesių. Po to jos grįždavo į gyvenimą ir sėkmingai, tai yra jau saikingai, vartodavo toliau, kai kuriais išimtinais atvejais – išvis nebevartodavo. Tačiau netrukus po to, kai toks gydymas buvo pradėtas, buvo pastebėtas netikėtas reiškinys. Vis daugiau ir daugiau buvusių šių klinikų pacienčių po metų, kelerių ar panašiai grįždavo į tas pačias ar kitas klinikas vėl iš naujo patapę alkoholikėmis ar narkomanėmis (kartais alkoholikės virsdavo narkomanėmis ar atvirkščiai, be abejo būdavo ir tapusių alkoholikėmis bei narkomanėmis vienu metu). Kai kada tai viršydavo penkiasdešimt procentų visų besigydančiųjų ir panašiai. Buvo ieškoma būdų kaip išspręsti šią problemą intensyvinant mokslinius tyrimus, turėsiančius atrasti efektyvesnius būdus kaip stabilizuoti gydomuosius pakeitimus smegenyse taip, kad jie taptų nebegrįžtami. Deja, ši kryptis nebuvo labai vaisinga. O per tą laiką daugėjo ieškinių klinikoms dėl netinkamo gydymo ir visokių kitokių nemalonumų. Galiausiai buvo atkreiptas dėmesys į visai kitokį šios problemos aspektą.

                Aspektas pasirodė besąs psichologinis. Daugelis buvusiųjų alkoholikių, narkomanių ir panašių, susigrąžinę galimybę laisvai pasirinkti tarp saikingo ir nesaikingo vartojimo, kažkodėl rinkdavosi pastarąjį. Kelias savaites ar mėnesius, gal kas nors ir ilgiau, pasidžiaugę naujuoju gyvenimu vartojant saikingai, jos vėl apsispręsdavo gerti ar kitaip vartoti kaip „senais gerais“ laikais. Nors ir turėdavo galimybę laiku sustoti, reta į ją nenumodavo ranka. Vartojant šias medžiagas tokiais „apkrovimais“ bet kokia smegenų sistema ilgainiui neatsilaikydavo ir galiausiai apsikrėsdavo ta pačia liga – tik laiko klausimas kada tai atsitikdavo – vienoms anksčiau, kitoms – vėliau. Atsparumo nebuvo. Deja, bet mokslininkės nustatė, kad imuniteto suformuoti šiai ligai galimybių nėra.

                Taigi, buvo užsiimta psichologiniais apkrėstųjų tyrimais. Kokio galo šios visai nesisaugo ir yra linkę ir vėl apsikrėsti, nors turėtų prisiminti, kad liga savo pažengusioje stadijoje yra gana skausminga, na, psichologine prasme? Pasirodo, jos nerasdavo prasmingesnio užsiėmimo kaip ir vėl gerti, leistis ar šniurkšti, tik taip jos įsivaizduodavo tikrąjį malonumą. Ką gi, atsakymas buvo pakankamas, galima buvo daryti išvadas. Į pagalbą buvo pasitelktos psichologės ir visokiausios gyvenimo būdo specialistės. Ligoninių kursai prasitęsė. Gydymas tapo ne vien cheminiu, bet ir dvasiniu. Toms gyventojoms buvo skiepijama, kad pasaulyje yra ne tik šie, bet ir kitokie malonumai, o ypač verta atsižvelgti į kilnesniuosius. Pavyzdžiui – darbas, sportas, mokslas, savęs lavinimas, savosios individualybės dvasinė paieška, kelionės ir taip toliau. Labai svarbu turėti prasmingą hobį – kažką savo, kur jaustumeisi gerai. Būdavo rengiami ir visokių pradinių įgūdžių, reikalingų šiems tikslams siekti, mokymai, gyvenimo būdo pasirinkimo užsiėmimai, turinčios daugiau pinigų galėjo užsisakyti ir individualią koučerę ilgesniam laikotarpiui, ir taip toliau. Berods tai padėjo, nors TSS nepamena mačiusi kažkokių skaičių apie tai.

                ŠMS buvo viena tų, kuriai visi tie nauji užsiėmimai, potraukiai ir polėkiai greitai atsibosdavo. Kokia dalis iš viso buvo tokių kaip ji nuo priklausomybės pagydytų gyventojų, sunku pasakyti, bet turbūt, kad ne viena. Ji nesiskundė, gyvenimas savaip buvo žavus. Gerokai pratęsdavo savo blaivų laikotarpį. Kiekvieną kartą išėjusi iš priklausomybių klinikos, ji pasirinkdavo vis naują polėkį ir užsiėmimą, kartais net kelis. Buvo netgi tokių, kuriais susidomėjimas neišblėso trejus metus ar ilgiau. Vartodavo tuo metu saikingai, kartais net išvis nevartodavo. Kuo labiau susidomėjimai imdavo blėsti, tuo labiau pamažu ji grįždavo prie senųjų savo malonumų šaltinių. Tuomet dažnai laukdavo ir kiti malonūs netikėtumai. Vis atsirasdavo naujų, dar neišbandytų, narkotikų. Puikios galimybės pajausti naujovišką kaifą. Kol jis nusibosdavo ir pavirsdavo kančia – praeidavo dar keleri metai. Taigi, gultis į priklausomybių klinikas ŠMS tekdavo ne taip jau ir dažnai. O nauji įspūdžiai – kone garantuoti, vis kas nors naujo.

                Kas iš to? Aišku, kad alkoholizmas, narkomanija ir panašūs dalykai – užkrečiami, o po to laukia nemalonumai. Tai kam jais užsiimti? Begerdama jau ir vakar vos neprisidarė pakankamai tų nemalonumų, taip, kad gerti net nebesinorėjo, eksperimentuoti su narkotikais irgi. Aišku, kad anksčiau ar vėliau teks suprasti, kad vartoti reikia saikingai, o prasmės ieškoti – kilnesniuose užsiėmimuose. Štai apie juos ir reikia pagalvoti.

                Darbas! Ji turėjo darbą. Šiais laikas – šis tas. Aišku, nusibosdavo jai tas ištisinis ataskaitų nagrinėjimas, bet, pagalvojus, yra ir kūrybinių dalykų. Štai kur tikras pasitenkinimo šaltinis ir užmaršties bedugnė. Reiks į tą darbą pažvelgti naujai ir sustiprinti kūrybinius aspektus. Aišku, šiandien jau į darbą neis, nes kol atsipaipaliojo, gerokai užtruko. Bazininkės pasiustų sužinoję, kad galima taip atsipalaidavusiai žiūrėti į tokią šiuolaikinę brangenybę kaip darbas – kada nori neiti. Bet TSS dirbo šeimos versle, todėl puikiai žinojo – svarbu ne pats darbas, svarbu – rezultatai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: