2) Nafik tie paminklai, bet kai naikinamas Liepų gatvės pavadinimas, tai jau užknisa. Ypač tada, kai tave ką tik paliko tavo mergina.

2

Šį kartą su savo pačios laisve buvo nekaip. TSS nervino tai, kad ilgai negalėjo rasti norimo baro, kuris, puikiai prisimena, buvo Liepų gatvėje. Kaip po to išsiaiškino, tai dėl to, kad gatvės pavadinimas neseniai buvo pakeistas į dar vieną gatvės numerį. Lankėsi ji bare tuometinėje Liepų gatvėje turbūt prieš kokį mėnesį, tiesa, tik vieną kartą. Ketrinos ji taip ir nepaprašė pasižymėti šios vietos atmintyje, matyt nesitikėjo dar kada nors panorėsianti ten grįžti. Tuomet, grįždama po darbo pakilios nuotaikos, mat gavo ataskaitą apie gerus savo produktų plėtros rezultatus, sugalvojo kur nors pasilinksminti, tačiau kelios įprastos  vietos jau buvo įgrisusios, todėl davė Ketrinai nurodymus pasukti automobilį jos sugalvotu aplinkkeliu. Jos nuotaika, matyt, buvo suprasta kaip „pamatyti ką nors naujo“, todėl ją vežė nematytomis vietomis. Pamačiusi žybsinčią iškabą su užrašu „baras“ paprašė sustoti. Koks buvo jo pavadinimas, ji dabar neprisimena. Prisimena, kad visas tas pastatas su iškaba darė jai keistą įspūdį, tarsi kažkokio mįslingo vienišumo, daugiau ji nelabai ką prisimena ir galėtų paaiškinti. Viduje išties buvo vieniša, tik prie vieno lango sėdėjo dvi keistos ypatos, na, kaip ji pagalvojo, ne iš šio laikmečio, nes jų išvaizda nedavė jokių nuorodų į tai, kokiam gyvenimo būdui jos priklausė, arba bent taip pasirodė TSS. Jai iškart tapo nejauku, ji grįžo į automobilį ir, kiek dabar prisiminė, nuvažiavo į „Kauboję“, kur kaip reikiant nusigėrė.

Įsiminė užtat gatvės, kurioje buvo tas baras, pavadinimą, – jį, atrodo, pranešė Ketrina. Tokius pavadinimus lengva įsiminti. Numeruotus pavadinimus įsimeni tik tuomet, jei prie tos gatvės esi įpratusi. Ir tai ne visada. Kam bereikalingai perkrauti atmintį, jei gali savo asistentės paprašyti įsiminti ką reikia. Kitą kartą ir tai nesvarbu, nes asistentė ir taip žino, ką reiškia „į darbą“, „į namus“, „į mano kokteilių barą“, „pas XYZ“ ar „ten, kur paskutinį kartą pirkau brokolius“. Netgi jei abejoji ir aiškiai pati nesuvoki kokią komandą duoti, asistentė pasiūlys galimus pasirinkimus pagal tuo metu atpažintą tavo nuotaiką. Vis dėlto TSS tos gatvės pavadinimą įsiminė, todėl nurodė Ketrinai vykti būtent į ją. Tokių pavadinimų nedaug beliko, vis daugėjo gatvių, pavadintų numeriais. Logiška.

TSS domėjosi algoritmizacijos istorija, todėl žinojo tą stulbinantį faktą, kad kažkada buvo labiau įprasta visas miesto gatves užkoduoti pavadinimais. Ne šiaip kokiais, o dažniausiai gyventojų vardais, beje, tais laikais gyventojos bent kelis vardus turėjo. Kas keisčiausiai – tie jų vardai labai dažnai nesikeisdavo nuo gimimo iki mirties ir suteikdavo juos ne jos pačios sau, bet jų gimdytojas. Kai kurie buvo net ne suteikiami, bet tiesiog aklai perimami iš taip vadinamos giminės. Nekeista, aišku, žinant, kad tais laikais gyventojos buvo ribotos – jos taip apie save mąstė, todėl taip ir elgėsi. Maža to, toks pavadinimų kodavimas gyventojų vardais buvo naudojamas ir dar keistesniais atvejais – pavyzdžiui, skverams pavadinti. Kodėl kažkoks fontanas ar pramogų parkas turėtų turėti kažkokios gyventojos pavadinimą, kai miesto poilsio ir pramogų zonoms pilnai pakanka ir abstrakčių, todėl neutralių, gyventojų laisvių nevaržančių pavadinimų – pvz., tos pačios Laisvės ar kad ir kokios Lygybės, Brolybės? Na, tiek to. Visos tos gyventojos, kurių vardai buvo užkoduoti pavadinimuose, kažkada buvo kuo nors žymios istorijos veikėjos. Po kiek laiko, ne taip seniai, mes gyventojų vardų kaip pavadinimų atsisakėme. Labai jau nepraktiška. Visa populiacijos istorija – visokių suvaržymų istorija ir dar net neaišku kada jie baigsis. Neskaitant jau to, kiek mes viena kitai skriaudų padarėme. Taigi, pirmosios laisvės kovotojos dėl pavadinimų, žeminančių jų orumą, panaikinimo pradėjo kovoti jau seniai. Vis dažniau tokie pavadinimai buvo koduojami iš naujo. Pradžioje neretai klaidingai – imdavo ir perkoduodavo pagal kitų gyventojų vardus, tikriausiai pagal tuometinį savo orumo suvokimą. Tačiau populiacijai vis labiau laisvėjant, t. y. vis geriau pradedant suvokti, kad gyventojai nereikalingos jokios vidinės ribos, pagaliau supratome, kad gyventojos orumas taip pat yra kintamas – kaip ir visa, kas yra tikroje gyventojoje, jis tobulėja ir auga. Galiausiai pavargome nuo to begalinio erzelio ir buitinių nepatogumų, todėl buvo nuspręsta gyventojų vardų pavadinimuose nenaudoti. Taigi. O juk net dabartinė Liberty kažkada buvo visai ne Liberty, o Vašingtonas. Vašingtonas – tai tokia buvus senovės gyventoja.Kažkada išaiškėjo, kad ji buvo tiesiog skandalinga gyventojos teisių pažeidėja, tiesa, TSS nesigilino kokių. Tokia ta istorija.

Kai kurie pavadinimai liko. Aišku, nesusiję ne tik su gyventojomis, bet ir su visokiausiais istoriniais įvykiais, kuriuose tos ar kitos gyventojos dalyvavo. Priežastys – tos pačios, kaip ir dėl gyventojų. Pvz., daug kur yra Progreso, Pažangos gatvės. Tačiau tokių pavadinimų nėra daug. Ne todėl, kad savo idealais mes tapome ribotos – tiesiog dėl jų per daug ginčų. Vienai, pavyzdžiui, santuoka – vis dar vertybė, daug kam – visai ne, ir taip toliau. Vertybių yra daug, jos visada bus kintančios ir jų vis daugės. Paprasčiau vadinti neutraliais vardais. Pavyzdžiui, TSS patinka Kalnų pavadinimas. Kalnai – objektyvu.

Kurį laiką buvo einama berods iš senovės Amerikos perimtos sistemos link, kai viena kryptimi einančios gatvės buvo numeruojamos, o kita kryptimi – koduojamos pavadinimais. Tačiau tai buvo gana sudėtinga, nes daug miestų ne Amerikoje istorinėse zonose turėjo ganėtinai netvarkingą gatvių tinklą, kuris vis dėlto yra mūsų vertingas turistinis paveldas, todėl buvo painu ir, kad nesukti sau galvos, neteisingi pavadinimai būdavo keičiami numeriais. Pagaliau ir tuose miestuose, kur gatvių tinklas buvo pakankamai optimalus, paprasčiau būdavo naujoms ar neteisingai pavadintoms gatvėms priskirti naujus numerius nei kaskart galvoti vis naujus pavadinimus. Normalu.

TSS susierzinimas turbūt buvo įtakotas išsiskyrimo su mylimąja visiems laikams. Kaip kad ją mokė ir perspėjo – laisvėjimo procesas, tai yra visiškas išsivadavimas nuo visokių savo susikurtų ar iš anksčiau įdiegtų pančių, gali būti kiek skausmingas, tačiau visada vertas tikros kovos. Tačiau, prisiminusi ką tik įvykusį pokalbį su Kity, ji kažkodėl jautė ne skausmą, o buką nuovargį. O gatvės pavadinimo pakeitimas vis dar erzino. Kaip ką tik išsiaiškino, tai Alergija sergančių gyventojų teisių asociacijos pergalė. Poreikį pakeisti šios gatvės pavadinimą ši aiškino tuo, kad liepų žiedų žiedadulkės yra vienas labiausiai paplitusių alergenų, todėl gatvės pavadinimas liepų vardu jų atžvilgiu yra tas pats, kas būtų gatvės vėžio vardu pavadinimas onkologinėms ligonėms. Kažkodėl TSS su piktdžiuga prisiminė, kad ši asociacija aktyviai rėmė Lygybės ir progreso partijos atstoves į miesto valdžią per paskutinius miesto tarybos rinkimus, šios dabar lyg ir yra valdžioje. Jos visų miesto liepų ir kitokių alergiją keliančių augalų lyg žadėjo nekirsti, mat reikėjo lėšų kitiems projektams ar panašiai. TSS nesidomėjo politika. Kam ta politika, jei ji kovoja dėl kažkieno kitos, o ne mano teisių? Jokių pretenzijų dėl teisių TSS neturėjo, kaip normaliai verslininkei jai labiau rūpėjo tik tai, kokią naudą jos verslui galėtų duoti naujausios gyventojos teisių apsaugos batalijos. Kartais sekė naujienas šiame fronte, užsakiusi tam tikrus nustatymus naujienų srautui pas Ketriną ar savo darbinėje AI[2]. Taip ir prisiminė tą alergiškųjų asociaciją ir jos reikalus. Jokių pretenzijų jai irgi neturėjo.

Išskyrus vieną. Nekaitalioti gatvių pavadinimų be reikalo, ypač, jei gatvė pavadinta liepų vardu, nes liepos jai patiko. Užknisa. Blogiausia, kad užknisa net ne pats nepatogumo, kai negalėjo rasti gatvės, faktas, kuris reiškė, kad eilinį kartą kažkas miesto taryboje operatyviai ir laiku nepertvarkė duomenų bazių. Taip nutinka dažnai, juk tie pavadinimai dažnai keičiasi, kaip ir visa kita. Akivaizdu, kad dėl to nervintis buvo beprasmiška – tereikėjo Ketrinai užduoti kiek kitokį paprastą paieškos algoritmą ir norima vieta būtų buvusi nesunkiai rasta. Ne, ją nervino pats gatvės pervadinimo faktas. Ar tai jau reiškia, kad ji papuolė į savo prietarų nelaisvę? Na, gal dar ne. Kaip mokė TSS, ne kiekvienas nemalonumas jau yra kančia, kuri yra nelaisvės simptomas. Nemalonumas gali būti tiesiog trikdis. Kartais mes įprantame prie kažkokios nusistovėjusios tvarkos ir tuomet visai natūraliai nemaloniai reaguojame, jei kas pasikeičia. Tai normalu. Tai sveika. Nesveika būtų jei ir toliau atsisakytume tą pasikeitimą priimti, prie jo prisitaikyti nesuvokdamos, kad kiekvienas pasikeitimas mūsų visuomenėje – dėl didesnės visų laisvės.


[2]                                         Artificial Intelligence – Dirbtinis Intelektas (angl.).

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: