3) Kas blogiau – emocinės ar alkoholinės pagirios? Baisiausiai – prisiminti.

3

                Iš ryto gėlė galvą ir plėšė skrandį. Nieko naujo. Pirmiausia reikia užgesinti sausrą keliais galonais vandens su trupučiu citrinos sulčių. Tuomet – kelios „blaivininkės“ tabletės. Na ir, telieka laukti, kol jos suveiks, tada pereiti prie kito alkoterapijos žingsnio – šiek tiek buljono į skrandį, tik ne per daug karšto, tuomet gal bus galima ir išsimaudyti, pagulėti ir pamąstyti, ką daryti toliau. Tai ne sunkioji dalis. Labiausiai TSS vargino mintys. Tiksliau – prisiminimai, migloti prisiminimai. Migloti – švelniai tariant, nes vakar TSS gerokai nusigėrė. Toks ir buvo jos tikslas. Gaila, šį kartą jis buvo įgyvendintas nevykusiai, nes užtruko labai ilgai (nesupaisysi, aišku, nes nuo kažkurios prisigėrimo stadijos laiko pojūtis gerokai pasikeičia) ir, kas baisiausia, TSS vis dar atrodė, kad daug ką ji vis dar prisimena.

                Ne visiškai, aišku. Na, nuvažiavo į tą barą buvusioje Liepų gatvėje (įdomu, koks vis dėlto jo pavadinimas?). Šį kartą tų keistų ypatų buvo kiek daugiau. Prisėsti arčiau jų taip ir neišdrįso. Prie baro buvo visiškai laisva. Patogiai įsitaisiusi, kaip įprastai tokiais atvejais, įšovė keletą „greitukių“, kad atlėgtų bet kokia įtampa. Tuomet pabandė kalbinti barmenę. Standartinis būdas, visuomet suveikdavęs. Tačiau ši visiškai ignoravo jos socializavimosi poreikius, ką jau kalbėt apie bet kokį įprastą mielaširdingumą. Maža to – ji buvo net ne robotė. Būtų buvę nepaprasta, jei ji tokia būtų buvusi, nes būtų buvę labai įdomu aptikti robotę, nesugebančią tinkamai atsakinėti į gyventojiškos siuntėjos perduodamus emocinius signalus. Tai buvo kažkokia keistai labai maskulinizuota žmogiška ypata.

                Būtinai reikėjo išsiverkti kam nors ant peties. Dar po kelių ar keliolikos „greitukių“, dabar jau nesuskaičiuosi, ji pasuko baro gale susirinkusios publikos link. Buvo išdrąsėjusi, nors vaizdas aplinkui lengvai liejosi ir šiek tiek vėlavo pasisukęs sugrįžti (kartais – atvirkščiai). Niekas nekreipė į ją dėmesio, tačiau jai  atrodė, kad priartėjus visos šiek tiek pritilo. Ji kai ką suspėjo nugirsti iš ankstesnio pokalbio. Dabar neprisimena apie ką jos galėjo kalbėti, galbūt ji ir nesuprato, tačiau puikiai prisimena vieną dalyką, giliai įsirėžusi jai į atmintį – kažkas minėjo kažkokias gyventojas apibūdindama jas kaip „jis“ ir „ji“. Taip, kaip tai seniai nebepriimtina. Ar gali taip būti? Galbūt jos buvo taip vadinamos ouldskūlerės[3] – tos paslaptingosios, apie kurias daug šnekama, bet niekam taip ir neteko sutikti. Keista mintis – jos netgi jai atrodė kaip „jis“ ir „ji“. Nors, kas ta „jis“ ir „ji“? Kartais, beje, jai atrodydavo, kad savo tėtę ir mamą ji irgi galėtų pavadinti „jis“ ir „ji“, tarsi jos būtų irgi kažkokios ouldskūlerės. Ai, apie ką čia ji…

                Pernelyg sudėtingas nepraktiškas mintis TSS buvo įpratusi staigiai nutraukti, kartais tai vykdavo netgi automatiškai. Taigi, mintys grįžo narplioti ką ji ten prisidirbo. Greičiausiai, kad tuomet kreipėsi į jas: „Sveikos, ouldskūlerės! Galite vadinti mane Tedy“. Ar kažkaip panašiai. Varge, kokia gėda! Jos net jai atsakė „Sveika, Tedy“, o kažkokia viena net, galbūt – „Sveikas, Tedi“. Na, tenka pripažint, ji jau buvo išties girta. Ką ten toliau kalbėjo, nepamena. Pamena tik, kad visi į ją sužiurę veidai pradėjo labai lietis. Ar jos kažką kalbėjo su ja – gerai nepamena, bet turbūt jai pasirodė, kad kalbasi su siena ir ji netrukus išėjo, nes atsikvošėjo jau savo automobilyje ir pastebėjo, kad laiko nuo jos atvykimo į barą prabėgo nedaug. Vežė jis ją namo, turbūt todėl, kad jai norėjosi dar išgerti ir tam tikslui prisiminė savo atsargas. Važiuodama kiek atsipaipaliojo, todėl sumojo, kad dar išgerti būtų išties reikalinga. Ir pasikalbėti.

                Aišku, kitu atveju būtų galėjusi pabendrauti su Ketrina, bet šioje apgirtimo stadijoje tai netiko – norėjosi išsilieti ant viso pasaulio. Gauti daugiau emocijų. Daugiau išgėrus jai vis atrodydavo, kad bendrauti su AI – ne tas pats, kas su gyvomis gyventojomis, tarsi nesuprogramuotos emocijos būtų kuo geresnės. Savaip ji buvo teisi. Juk kartais pervargsti ištisas dienas bendraudama ir dar dirbdama su AI. Galų gale josios AI tarsi tapo viena gyventojiška individe, o kai jų daugiau – daugiau galimybių, kad kas „išmes“ ką nors netikėto. Aišku, niekada negali žinoti kiek iš tinkle bendraujančių yra tikrų gyventojų, o kurios iš jų – tos pačios AI, bet tai jau kitas klausimas.

                Taigi, grįžusi nusimetė batus, šaltu vandeniu apsiprausė veidą, atsikimšo pirmą butelį alaus ir sėdo prie tinklo. Niūriai pranešė, kad ją ką tik paliko Kity. Netrukus pasipylė reakcijos. Užuojautos ir palaikymai, padrąsinimai ir paskatinimai, linkėjimai ir visokie kitokie įvairūs susidomėjimai. Juokeliai. Tinklo išmintys, kurias ji jau buvo šimtus kartų mačiusi ir girdėjusi. Pavyzdžiui, apie tai, kad išsiskyrimas – kaip vėjas laužui, mažą meilę jis gesina, o didelę įpučia dar labiau. Nuo tokių ją pykino. Kokia dar meilė, jei ją paliko?! Ar jos supranta apie ką kalba? Na, galbūt ji sugrįš, guodė ją. Kai kurioms komentatorėms pasidarė įdomiau pasikalbėti tarpusavyje. Jos dalykiškai apsvarstė, kokios galimybės yra, kad Kity grįžtų ir nusprendė, kad Kity – ne tokia. Nuo visų tų šnekų TSS tiesiog sukosi galva, ji gėrė ir svaigo dar labiau. Tuomet nusprendė panaršyti po visokias grupes – psichologines, psichoterapines, tao ir mao, ir panašiai. Pasipylė įvairūs patarimai, kad jai taip pat reikia keisti gyvenimą. Kodėl nepasikeitus lyties? Atsirado ir kelios pažįstamos, kurios pabandė išradingai sukonstruoti tą naująją lytį. Berods, kažkokia litfemboi. Atseit su nuoroda į josios lietuvišką kilmę, kuria TSS kartais mėgdavo pasigirti. Kažkodėl lytis TSS nesudomino. Kilmė irgi. Kaip ir neišnaudotos seksualinės patirtys. Tuomet siūlė pasilavinti. Arba pailsėti. Arba išbandyti kokių nors naujoviškų narkotikų. Arba… TSS svaigo ir girtėjo, girtėjo ir svaiginosi šiame tinklo informacijos siautulyje, kuris buvo tarsi apie ją, bet kartu ir tarsi ne apie ją…


[3]                                         Senamadės – nuo anglų k. frazeologizmo „of the old school“ (pažodžiui – „senosios mokyklos“).

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: