23) 2010-10-09

Mūsų prisirišimas prie socialinių tinklų išties didėja. Atliepiant 22) 2020-09-28 blogo temą – neseniai klausiausi skaitmeninės komunikacijos agentūros “SOMA Agency“ vadovo Arijaus Žako komentarų, kad per pastaruosius metus vartotojų Facebook praleidžiamas laikas išaugo 2 kartus. Anot jo (ir ne vien jo) – ši rinka yra visiškai monopolizuota – svarbūs yra tik 2 žaidėjai – Facebook ir Google, artimiausiu metu prie jų galbūt ketina prisijungti ir Microsoft.

Ketinu daugiau parašyti apie tai, kokį poveikį mums daro Big Tech – ketvertas arba penketas didžiausių pasaulio skaitmeninių technologijų kompanijų, t. y.  AmazonAppleAlphabet (Google motininė kompanija, ši savo ruožtu valdo Twitter), Facebook, ir Microsoft. Pradžioje daugiausiai dėmesio ketinu skirti paieškos sistemai Google, kaip jau esu žadėjęs 9) 2020-06-12 bloge. Ar gali būti, kad mūsų realų gyvenimą neetišku manipuliavimu bando pakeisti ne vien įvairūs “blogiukai“, kuriantys minėtąsias netikras naujienas ar kitokias psichologinio poveikio priemones, bet ir pačios minėtosios kompanijos, t. y. žinomai, nors ir slaptai tų kompanijų atsakingi darbuotojai?

Iš karto atsakau – taip. Šį kartą prieš nagrinėdamas konkrečius faktus pradėsiu nuo filosofinės dalies. Kaip atsitiko taip, kad šiuolaikiniame pasaulyje tokie dalykai tapo įmanomi (to paties klausia ir Chamath Palihapitiya iš 22) 2020-09-28 blogo)?

“Daugelis kitų postmodernistų, tačiau, vertina konfliktus tarp grupių kaip daug brutalesnius o mūsų empatijos perspektyvas – daug griežčiau ribotas nei Rorty. Todėl kalbos, kaip priemonės konfliktų sprendimui naudojimas – ne jų akiratyje. Konflikte, kuriame negalima pasiekti taikaus sprendimo, pageidautina priemonė yra ginkluotė. Turint minty tuos socialinių santykių konfliktų modelius, kurie vyrauja postmodernistiniame supratime, visiškai prasminga, kad daugeliui postmodernistų kalba yra visų pirma ginklas. Tai paaiškina šiurkščią didžiosios postmodernistinės retorikos dalies prigimtį. Nuolatiniai užsipuolimai prieš asmenį, “šiaudinės baidyklės“ (past. – šiaudine baidykle vadinama argumentacijos klaida arba dezinformacija diskusijoje, kai oponentas klaidingai interpretuoja ar perfrazuoja kritikuojamą poziciją, siekdamas padaryti ją mažiau atsparią kritikai. Tada kritikuojama ta klaidinga interpretacija, užuot kritikavus tikrą poziciją) ar nuolatiniai bandymai nutildyti oponuojančius balsus yra logiškos postmodernistinės kalbos epistemologijos (filosofijos šaka, tirianti pažinimo (žinių, žinojimo) prigimtį ir principus) pasekmės. Stanley Fish visus, kurie nepritaria rasinei pirmenybei (pvz., kai kuriose šalyse paplitusiai sistemai, kai į universitetus specialiai priimama daugiau tam tikros “mažumų“ rasės žmonių (įprastas pavyzdys – JAV juodaodžiai), sudarant jiems palankesnes sąlygas įstoti nei kitų rasių atstovams), vadina fanatikais ir apibūdina kaip kukluksklanininkus. Andrea Dworkin visus heteroseksualius vyrus vadina prievartautojais ir ištisai vadiną Ameriką fašistine šalimi. Esant tokiai retorikai niekam nerūpi ar tai tiesa, ar melas – pirmiausiai rūpi kalbos efektyvumas.“

Tai buvo ištrauka iš dar vienos mano mėgstamos knygos, kurią internetu atsisiųsti legaliai nemokamai siūlau ir jums skyrelyje “Kas įtakojo“:

Stephen R. C. Hicks “Explaining Postmodernism. Skepticism and socialism from Rousseau to Foucault“, Expanded Edition, Ockham’s Razor Publishing 2011 (2004).pdf (“Aiškinant Postmodernizmą. Skepticizmas ir socializmas nuo Ruso iki Fuko“, Išplėstinis leidinys)

Štai taip ir gimsta daugybė visokių “fašistų“, “rasistų“, “seksistų“ ir pan., tame tarpe ir mūsų eteryje. Prisipažinsiu, kai kurie mano kolegos iš Susivienijimo neseniai kiek susinervavo, kai toks dėstytuvas Virgis Valentinavičius per “LRT forumas“ laidą mus pavadino “su nacistiniu kvapeliu“, o aš – ne. Ko čia nervuotis būna ir blogiau:

“Veritas“ projektas (Project Veritas) gavo nutekintą iš Google darbuotojo dokumentą, kuris rodo, kad Google tarnautojas ir “skaidrumo bei etikos“ grupės narys vadina konservatyvius ir libertarius komentatorius, įskaitant Dennis Prager ir Ben Shapiro, naciais. Project Veritas gavo šį dokumentą iš neįvardinto šaltinio bendrovėje po to, kai paskelbė pradinį Google tyrimą.

Elektroninis laiškas matyt buvo išsiųstas kaip dalis Google “skaidrumo ir etikos“ grupės vidinės kominikacijos ir jame siūloma, kad turinys iš PragerU, Jordan Peterson ir Ben Shapiro būtų atjungtas nuo “pasiūlymo funkcijos“.

“… jei mes suprastume, kad PragerU, Jordan Peterson, Ben Shapiro ir kiti yra naciai, naudojantys “šunų švilpukus“ (past. – politinių žinučių perdavimas koduota arba sugestyvia kalba taip, kad jas suprastų tik joms skirta auditorija)…“

“Nemanau, kad tinkamas kraštutinės dešinės identifikavimas yra už mūsų galimybių ribos. Bet jei jis toks ir yra, kodėl gi nepasinaudojus Meredith siūlymu ir tiesiog neatjungus pasiūlymo funkcijos?“

Tai buvo trumpas pranešimas iš šios žurnalistų JAV organizacijos, kuri užsiima korupcijos, nesąžiningumo, privačių ir viešų interesų painiojimo, švaistymo, sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos tyrimais ir atskleidimu tiek viešose, tiek privačiose institucijose siekiant etiškesnės ir skaidresnės visuomenės. Dabar – ilgesnis straipsnis, taip pat susijęs su Project Veritas tyrimais, jau apie žinomą Google darbuotoją, kuris, tarp kita ko, apkaltino Google bandant įtakoti rinkimus:

Dorothy Cummings McLean “Google whistle-blower suspended after suggesting Big Tech manipulating elections“ (Google informatorius nušalintas po to, kai užsiminė, jog Big Tech manipuliuoja rinkimais)

“Vyresnysis inžinierius vienoje iš didžiausių šalies technologinių bendrovių buvo suspenduotas administracinėms atostogoms (procedūra, kai darbuotojui suteikiamas išeitinis apmokamas laikotarpis dėl galimo jo atleidimo iš darbo dėl jo padarytų pažeidimų) po to, kai išreiškė nuogąstavimus, kad tokios kaip jo kompanijos kišasi į rinkimus.

Programinės įrangos inžinierius Greg Coppola pasakojo Project Veritas įkūrėjui James O’Keefe apie būdus, kuriais Google manipuliuoja informacija tam, kad siekti šališkumo kairiojo sparno naudai.

“Neturiu neginčijamų kaltinamųjų įrodymų. Aš tiesiog rašiau programas nuo dešimties metų, turiu Mokslo Daktaro laipsnį ir tiesiog žinau kaip veikia algoritmai.“

“Jie nepasirašo patys. Mes juos parašome tam, kad jie darytų tai, ką mes norime, kad jie darytų“, – tęsė jis.

“Žiūriu į Paiešką (Search) ir žiūriu į Google Naujienas (Google News) ir matau, ką jie daro. Matau kaip Google vadovai eina į Kongresą ir sako… kad tai nėra susiję su politika, ir aš tiesiog esu visiškai tikras, kad tai netiesa.“

“Google Naujienos iš tiesų yra tiesiog saujelės svetainių agregatorius“, – sakė Coppola, “ir visos šios svetainės yra tulžingai nusistačiusios prieš prezidentą Trump, ką aš laikau kišimusi į Amerikos rinkimus.“

Coppola nenoriai kalbėjo, kad Pichai melavo, bet jis patikino, kad Google yra “ekstremaliai šališkas“ tam tikrų svetainių naudai. Jis sakė, kad CNN yra dažniausiai įprastai naudojamas Google Naujienų šaltinis ir, nepaisant to, kad yra milijonai prieinamų svetainių, 20% visų Google rezultatų pagal paiešką “Donald Trump” yra iš Trumpą talžančio CNN.

Jaunasis programinės įrangos inžinierius sako, kad jis pastebėjo, kaip tai atsiskleidė per 2016 m. rinkimus. Jis prisijungė prie Google 2014-aisiais, tą metą apibūdindamas kaip “nuostabų laiką būti Google – mes nekalbėjome apie politiką, niekas nekalbėjo apie politiką.“

“Tiesiog tai buvo galimybė dirbti su geriausiais kompiuterių mokslininkais pasaulyje, geriausia įranga, geriausiais kompiuteriais“, – sakė Coppola. “Nemokamas maistas.“

Bet kai Amerikos rinkimai “įgijo pagreitį“ ir žiniasklaida pradėjo skleisti pasakojimą, kad bet kuris, kuris remia Trump yra rasistas, “netgi nacis“, Coppola pastebėjo, kad visi aplinkiniai – niujorkiečiai, technologinės kompanijos ir kompiuterių inžinieriai tiki tuo.

Jis mano, kad nedidelis skaičius žmonių Google dirba tam, kad užtikrintų, jog būtų remiamos tam tikros svetainės.

“Faktiškai keletui iš visos šimto-tūkstančio žmonių organizacijos tenka atsakomybė užtikrinti, kad “produktas“ yra nustatytas tam tikru būdu“, – sakė jis.

Asmeniškai Coppola yra Trump rėmėjas, bet labiau už viską jis tiki teise į laisvę klausti.

“Manau, kad tai, kaip veikia Google, kaip veikia Demokratai, kaip veikia visi jų sąjungininkai žiniasklaidoje parodo, kad jie iš tikrųjų nenori, kad bet ko būtų klausinėjama per daug“, – sakė jis.

“Iš tikrųjų jie nori išvadinti žmones tam tikrais pavadinimais, kad surikiuoti juos į tam tikras eiles.“

Jis įsitikinęs, kad tai yra “tamsus“ požiūris į visuomenę ir jis norėtų tokios technologijos, kuri remtų žmogaus laisvę ir laisvą mintį.

Coppola įsitikinęs, kad buvo dešimtmetis per kurį paieškos varikliai ir socialinė žiniasklaida neturėjo politinio šališkumo ir kad žmonės tiesiog išvystė įprotį pasitikėti, kad aukščiausias rezultatas Google paieškoje turi geriausią atsakymą į jų klausimą.

“Mes tiesiog dar neturėjome laiko įsisavinti fakto, kad technologijų kompanijos galėtų turėti tam tikrą savo darbotvarkę“, – sakė jis. “Apie tai mes tik dabar pradedame kalbėti.“

Jis citavo dr. Robert Epstein, kuris liudydamas prieš Senato teisės komitetą, sakė, kad jei Google, Facebook, Twitter ir visos kitos Big Tech bendrovės toliau rems tuos, kuriuos jie dabar remia, tai reikš papildomų 15 milijonų balsų už jų kandidatą 2020-aisiais, kai tuo tarpu niekas negalės atsekti kodėl taip atsitiko.

Project Veritas yra ne-pelno siekianti po priedanga veikiančių žurnalistų organizacija, kuri tyrinėja augančią įtaką, kurią pasaulio didžiosios technologijų ir socialinės žiniasklaidos bendrovės daro visuomenės nuomonei ir ypač balsavimui.

Coppola sakėsi kreipęsis į Project Veritas, nes tikįs, kad ji esanti patikimų naujienų organizacija. Jis mano, kad visuomenė priėjo prie krizinio momento, perėjusi nuo laikų, kai Big Tech buvo politiškai neutralūs, į laikus, kai Big Tech aktyviai remia tam tikras pozicijas rinkimuose. Jis baiminasi, kad galiausiai piliečių balsai nieko nelems, nes rinkimai bus nuspręsti didžiųjų verslų, kurie jais manipuliuoja.

“Apskritai esu labai susirūpinęs matydamas kaip Big Tech ir Didžioji Žiniasklaida iš esmės susilieja su politine partija, su Demokratų partija“, sakė jis.

“Laikas apsispręsti. Ar technologijas valdome mes? Ar technologijos valdo mus?“

Pereitą mėnesį (past. – šis straipsnis pasirodė 2019-07-25) Project Veritas paviešino slaptai filmuotą video, kuriame Google vadovė Jen Gennai sako, kad Google bandė aktyviai sutrukdyti pasikartoti 2016-ųjų Donald Trump išrinkimui.

Šiame video Gennai sako, kad ji nepritaria demokratės senatorės Elizabeth Warren pasiūlymui padalinti Google, nes tai trukdys jo sugebėjimams palenkti balsuotojus.

“Myliu ją, bet ji labai suklaidinta“, – sakė ji. “Nuo to geriau nebus, bus blogiau, nes visos tos mažesnės bendrovės, kurios neturės tokių resursų, kokius turime mes, bus apkaltintos kliudymu kitai Trump situacijai. Panašu, kad maža bendrovė to negali daryti.“

Kaip matote, Project Veritas rimtai įnikęs į Google tyrimus ir tai dar ne visa jų medžiaga. Daug daugiau apie tai galite rasti čia: https://www.projectveritas.com/search/news/?query=google , tame tarpe apie Kongreso senatorių Google atstovų klausymus, ką apie tai mano pats Donald Trump ir t. t.

Tačiau žmonės ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikoje yra nekvaili:

Calvin Freiburger “Strong majorities think Big Tech is biased, has too much control of news flow: Pew study“ (Pew tyrimas: didžioji dauguma mano, kad Big Tech yra šališkas ir turi pernelyg daug kontrolės naujienų srautui)

“Anot tyrimo, pateikto šį mėnesį (past. – šio straipsnio data – 2019-10-09) Pew Research Center (Pew Tyrimų Centras), didžioji dauguma amerikiečių sutinka su kaltinimu, kad pasaulio top socialiniai tinklai yra politiškai šališki ir daro pernelyg daug įtakos tam, ką mato vartotojai.

5107 JAV suaugusiųjų tyrimas nurodo, kad 82% tiki, jog socialinės žiniasklaidos bendrovės “traktuoja kai kurias naujienų organizacijas skirtingai nei kitas“, 79% tiki, kad jie taip daro teikdami pirmenybę šaltiniams “kurių aprėptis turi tam tikrą politinę poziciją“ ir 62% mano, kad bendrovės “turi pernelyg daug kontrolės naujienoms, kurias mato žmonės.“

Pažymėtina, kad tik 34% respondentų tiki, jog platformos teikia pirmenybę tam tikriems naujienų šaltiniams “aukštų reportažų standartų“ pagrindu, ir tik 18% tiki, kad jos teikia pirmenybę šaltiniams, “kurių aprėptis yra politiškai neutrali.“

48% respondentų sakė, kad naujienų, kurias jie mato per socialines platformas, žinutės bendrai yra linkę į politinę kairę nuo centro, tuo pačiu respondentai įvardijo “vienašališkumą“ ir “netikslias naujienas“ kaip savuosius du pagrindinį susirūpinimą keliančius veiksnius.

“Respublikonai ir demokratai savotiškai nesutaria, kokie veiksniai socialinėje žiniasklaidoje yra labai didelės problemos, ypač kas liečia cenzūrą ir užsipuldinėjimus“, – pastebėjo Elisa Shearer ir Elizabeth Grieco iš Pew. “Respublikonai ir į juos linkę yra daug labiau matyti naujienų cenzūrą socialinėje žiniasklaidoje kaip labai didelę problemą (43%) nei demokratai ir į juos linkę (30%). Demokratai, iš kitos pusės, yra maždaug dvigubai labiau nei respublikonai linkę sakyti, kad žurnalistų užsipuldinėjimas yra labai didelė problema (36% vs. 17%).“

“Ankstesni Pew tyrimai parodė staigiai krentantį pasitikėjimą socialinės žiniasklaidos bendrovėmis tarp amerikiečių“, – pridūrė Allum Bokhari iš Breibart. “Kaip anksčiau šiais metais pranešė Sean Moran iš Breitbart, amerikiečių pasitikėjimas socialinės žiniasklaidos bendrovėmis nukrito 21 punktu nuo 2015 m. iki 2019 m.“

Visos Amerikos top socialinės žiniasklaidos platformos papuolė į kritikos dėl šališkumo ugnį per kelis pastaruosius metus.

Facebook buvo kritikuojamas dėl daugelio į politinę dešinę nuo centro puslapių ir žinučių suspendavimo bei kitokio diskriminavimo, o daugybinės analizės parodė, kad Facebook algoritmų pakeitimai, įvesti 2018 m. pradžioje, neproporcingai įtakojo konservatyvius politikus ir svetaines. Anksčiau šiais metais darbuotojas atskleidė, kad Facebook “numažina“ srautą į keletą pagrindinių konservatyvių svetainių.

Dr. Robert Epstein, tyrinėtojas psichologas Amerikos Elgesio Tyrimų ir Technologijos Institute, vertina, kad Google paieškos rezultatai permetė 2,6 milijonų balsų Hillary Clinton 2016 m. (potencialiai atsižvelgiant į tai, kad balsų, kuriuos atidavė piliečiai už Demokratų kandidatę, skaičius buvo 2,9 milijonais didesnis nei Trumpo). Epstein taip pat paliudijo, kad jis nustatė “devynis skirtingus juoduosius sąrašus, kuriuos Google palaiko, kad suspenduotų informaciją pasauliniu mąstu.“ Google valdomas YouTube taip pat apribojo video keliems žymiems konservatoriams, tokiems kaip Dennis Prager.

Twitter, tuo tarpu, vien “neteisingo kieno nors lyties įvardijimo“ veiksmą – t.y. kreipimąsi į vartotoją jo lytimi, bet ne jo pasirinkta “socialinės lyties tapatybe“ laiko “neapykantos elgesiu“, tačiau palaiko smurtinius ir neapykantos kupinus tweet’us, nukreiptus į konservatorius. Būta ištisa eilė draudimų (ban’ų) ir suspendavimų, paveikusių nesmurtinius, nebegėdiškus politinės dešinės nuo centro perspektyvos tweet’us (įskaitant iš LifeSiteNews), o Twitter darbuotojai prisipažino tyčia taikęsi į konservatyvius profilius ir temas.“

Atskirai dar daug galėčiau rašyti apie Facebook ir Twitter, apie JAV prezidento neseną dekretą, bandantį atstatyti žodžio laisvę ir su tuo susijusius teisinius sunkumus bei dabar vykstančius vargus ir kitokias ten vykstančias kovas, nemažai apie tai jau esu skelbęs ir savo Facebook paskyroje. Galbūt prie to sugrįšiu dar kitą kartą, o šiandien, vadovaudamasis Marku Aurelijumi, blogą baigiu.

%d bloggers like this: