24) 2020-10-19

Vis dėl to nusprendžiau išsyk sugrįžti prie žodžio laisvės temos, mat su ja susijęs “Pasirengus gimti“ 24 skyrius bei naujoji situacija Lietuvoje, kai rinkimus laimėjo liberalmarksistinės jėgos, o tai reiškia neišvengiamą grėsmės žodžio laisvei augimą.

Jau galima pastebėti pirmąsias audronašas, tai – suintensyvėję pokalbiai apie taip vadinamą neapykantos kalbą ir apie tai, kad laikas Lietuvoje būtų pradėti dažniau taikyti bausmes, kurias už šią numato baudžiamasis kodeksas. Apie tai  vien LRT Televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pastaruoju metu buvo kalbama bent 2 kartus – spalio 5 d. (prieš pat rinkimus) ir spalio 14 d. (išsyk po rinkimų)

Jūratė Juškaitė: kai kurie nejaučia skirties tarp žodžio laisvės ir neapykantos kurstymo

Neapykantos kalba viešojoje erdvėje: kur riba tarp saviraiškos laisvės ir bandymo įžeisti?

Čia dar vienas pokalbis toje pačioje laidoje su ta pačia advokate Dovile Murauskiene, kiek senesnis – sausio 24 d., kurioje ši kiek plačiau pasakoja apie tai, kas laikoma neapykantos kalba, jos reguliavimo teorinius ir praktinius teisinius aspektus:

Kodėl neapykantos kalba vis dar paklausi mūsų visuomenėje?

Antrajame čia paskelbtame interviu atkreipiamas dėmesys, kad nemažai to, ką būtų galima palaikyti neapykantos kalba, buvo pastebėta per rinkimų debatus iš įvairių politikų lūpų. Ką gi, politikai, saugokitės. Gal jau greitai susilauksite tokių puolimų nuteisti jus už neapykantos kalbą, kokių JAV susilaukia prezidentas Trump? Šiame kanalo PragerU, apie kurį jau pasakojau 23) 2010-10-09 bloge, filmuke rodomas toks epizodas bei kalbama apie grėsmes žodžio laisvei vakarų demokratijose. “Pavojus ateina ne iš išorinių šaltinių, jis ateina iš vidaus. Auginama karta, kuri tiki ne į žodžio laisvę, bet į laisvę nuo žodžio. Nuo žodžio, kuris jiems nepatinka“, – pasakoja Fondo už Asmens teises Švietime prezidentas Greg Lukianoff:

Hate speech doesn’t exist (Neapykantos kalba neegzistuoja)

Šiek tiek plačiau paaiškinta šiame straipsnyje:

Calvin Freiburger “YouTube, Facebook, Twitter adopt uniform ‘hate speech’ standards for censoring content“ (YouTube, Facebook, Twitter priima vienodus “neapykantos kalbos“ standartus turinio cenzūravimui)

“Nors patys apibrėžimai (kuriuos galima sužinoti atsisiuntus šį pdf failą) nukreipti į įvairius tiesmukiškus dalykus, tokius kaip piratavimas, smurtas ar nuogybės, jie taip pat apima ir subjektyvią kalbą, linkusią į užgauliojimus.

“Neapykantos kalbos“ apibrėžimas susitarime, pavyzdžiui, apima turinį, kuris “niekina… grupes ar asmenis rasiniu, etniniu, lyties, seksualinės orientacijos, socialinės lyties tapatybės, amžiaus, įgalumo, tautiškumo, religijos, kastos, smurto aukų, jį išgyvenusių ar giminingų asmenų, imigracijos statuso ar sunkiomis ligomis sergančių pagrindu“ (specialiai išskirta pasvirai), kuris gali būti interpretuojamas taip, kad nuslopintų vyraujančias pozicijas dėl didelę įtampą keliančių socialinių ar politikos problemų (kaip kad jau daro Twitter dėl “neteisingo socialinės lyties įvardijimo“).

“Diskutuojamomis jautriomis socialinėmis problemomis“ susitarimas įvardija “nejautrų, neatsakingą ir kenksmingą diskutuojamų socialinių problemų ir su jomis susijusių veikų traktavimą, kuris žemina tam tikrą grupę ar kursto didesnį konfliktą.“

Konservatoriai baiminasi, kad tokie įvardijimai yra pretekstas tolimesniam vyraujančių dešiniau nuo centro politinių pažiūrų cenzūravimui, ypač atsižvelgiant į įrodymus, susijusius su Big Tech anti-konservatorišku šališkumu, sukauptus per pastaruosius metus.

Du informatoriai iš Facebook neseniai pateikė informaciją, patvirtinančią, kad ši platfoma agresyviai diskriminuoja konservatorius pasauliniu mastu turėdama tikslą paveikti rinkimų rezultatus.

Vienas iš jų pateikė vaizdo įrašą, kuriame turinio moderatoriai atvirai diskutuoja apie tai, kaip jie norėtų ištrinti “kiekvieną žinutę apie Donald Trump, kurią pamatau laiko juostoje“ ir “ištrinti visus respublikonus… už terorizmą“ vien dėl to, kad jie paskelbia foto “kuriame dėvi MAGA kepuraitę“ (past. MAGA – Make America Great Again (Padarykime Ameriką vėl didžią) – Donald Trump šūkis). Tą išmanantis aptarnavimo vadovas Demian Gordon taip pat gali būti ten pamatytas sakantis, kad nelaikys personalo atsakingais už įrašų apie Trump ištrynimą tuo pagrindu, kad jie “turėtų patraukti Cheeto (Trumpą) iš savo biuro.“

Kitas iš jų papasakojo galintis paliudyti kaip moderatoriai “ištrina po 300 įrašų vidutiniškai per dieną“ taip, kad “būtų nusitaikyta į konservatorius ar mėgstamus liberalus“, personalui prilyginant Trump rėmėjus smurtingoms neapykantos grupėms ir tuo pačiu aiškiai darant išimtis atvira neapykanta trykštantiems moderatorių LGBT sąjungininkų įrašams vardan taip vadinamo “pasididžiavimo (pride)“ mėnesio parėmimo.

Twitter sukėlė audrą gegužyje, kai uždėjo “faktų tikrinimą“ Trumpo tweet’ui, susijusiam su sukčiavimo galimybėmis išankstiniame balsavime (balsavime paštu), po to cenzūravo kitą Trumpo tweet’ą, perspėjantį, kad “kai prasidės plėšikavimas, prasidės šaudymai“, susijusį su Mineapolio riaušėmis, dėl galimo “smurto šlovinimo“.

Dar keletas įdomių momentų iš minėtos istorijos apie tai, kaip Twitter blokavo paskyrą dėl neteisingo socialinės lyties įvardijimo:

Calvin Freiburger “Twitter suspends rapper for tweeting ‘dude’ to left-wing ‘trans woman’“ (Twitter blokavo reperio paskyrą dėl to, kad jis parašė “biče“ kairiojo sparno politinių pažiūrų “trans-moteriai“)

“Apsikeitimai prasidėjo, kai Emily Gorcenski, biologinis vyras, kuris “identifikuoja“ save moterimi pasigyrė Zuby, kad jis permiega su daugiau moterų negu Zuby, į ką reperis atsakė “Ok, biče…“ To pakako, kad uždaryti jo paskyrą dėl Twitter taisyklių prieš “neapykantos elgesį“ pažeidimą, į kurį bendrovė įtraukia ir kreipimąsi į kažką jo tikrąja lytimi o ne pasiskelbtu “socialinės lyties identitetu“.

Toliau pasakojama, kad šiaip jau žmonėse yra priimtina vartoti kreipinį “dude“ (“biče“) ne tik vyrų, bet ir moterų atžvilgiu.

“Gorcenski yra nesvetima kontraversija, mat jis naudojosi savo socialinio tinklo platforma tokioms žinutėms kaip kad paskelbti, jog Virginijos respublikonai jį greičiausiai nužudys, nes jis yra “translytis“ ir kad deklaruoti jog yra “yra ok suduoti naciui“ – populiarųjį požiūrį kraštutinės kairės politinių pažiūrų sluoksniuose, kuris didžiąja dalimi yra kontroversiškas vien dėl to, kad leftistai, įskaitant Gorcenski, dažnai “naciais“ įvardina bet ką, turintį tam tikrų paplitusių konservatyvių ar neliberalių pažiūrų.“

Kiek išraiškingiau šį reikalą išdėstė Allum Bokhari iš Breibart:

Breitbart author: Big Tech wants to destroy Trump and ‘internet freedom’ (Autorius iš Breitbart: Big Tech nori sunaikinti Trump ir “interneto laisvę“)

“Kiekvienas žino apie uždraudimus (ban’us), ar ne? Tačiau yra tiek daug daugiau visko nei ban’ai, tai tik ledkalnio viršūnė.

Tai, ką išvystė Big Tech, yra išties klastinga. Jie išvystė būdą, kuriuo galima nutildyti ištisus politinius judėjimus. Papasakosiu kaip jie tai daro. Kiekvieną kartą, kai skelbiate įrašą tose platformose, kiekvieną kartą, kai keliate nuorodas į svetaines, netgi kiekvieną kartą, kai sukuriate svetainę, Silikono slėnis jus išranguoja. Jie suteikia jūsų įrašams, jūsų svetainėms, jūsų paskyroms socialinėje žiniasklaidoje skaitmeninę vertę, kuri nustato ar jie pasirodo įvairiose interneto vietose, ar jie pasirodo Facebook sraute. Kokius kriterijus jie naudoja, kad nustatyti rangą? Jie naudoja tokius kriterijus kaip – ar paskyra naudoja neapykantos kalbą, ar paskyra skelbia neteisingą informaciją, ar paskyra seka kitas paskyras, žinomas dėl neapykantos kalbos ar neteisingos informacijos skelbimo. Tai labai lanksčios, politiškai įkrautos sąvokos. Beje, taip sakau ne aš, taip sako kiti žmonės iš Google, Facebook ir Twitter, iš kurių ėmiau interviu savo knygai. Kas programuoja tuos algoritmus? Kas nustato tuos kriterijus? Kas nustato, kas laikoma neapykantos kalba, kas laikoma neteisinga informacija? Pasakysiu jums. Kritinės rasės teorijos teoretikai. Taigi, niekur daugiau Amerikoje, išskyrus turbūt universitetus, kritinė rasės teorija nėra galingesnė ir turinti daugiau įtakos nei Silikono slėnyje.“

Trumpam sustokime, kad susipažintumėme kas yra ta kritinės rasės teorija. Encyclopedia Britannica apibūdina ją taip:

“Kritinės rasės teorija (KRT) – požiūris, kad teisė ir teisinės institucijos yra iš prigimties rasistinės ir kad pati rasė yra ne biologiškai pagrįsta ir natūrali, bet socialiai sukonstruota koncepcija, kuri yra naudojama baltųjų tam, kad proteguoti savo ekonominius ir politinius interesus spalvotojų žmonių sąskaita. Pagal KRT, rasinė nelygybė kyla iš socialinių, ekonominių ir teisinių skirtumų, kuriuos tarp “rasių“ sukuria baltieji tam, kad palaikytų elitinius baltųjų interesus darbo rinkose bei politikoje ir dėl ko auga skurdas ir nusikalstamumas daugelyje mažumų bendruomenių. KRT judėjimas oficialiai susiorganizavo 1989 m. pirmose metinėse KRT Studijose, nors jo intelektualinės šaknys siekia daug toliau -1960-uosius ir 70-uosius.

KRT judėjimo pradžia žymi jo atsiskyrimą nuo kritinės teisės studijų (KTS), kritinės teorijos, kuri nagrinėja kaip funkcionuoja teisė ir teisinės institucijos, siekdamos visam laikui išsaugoti priespaudą ir išnaudojimą, atšakos. Tačiau, vietoj to, kad išvedinėtų teorijas apie socialinį organizavimąsi ir individualų elgesį remiantis tokiais kontinentinės Europos mąstytojais kaip  G.W.F. HegelKarl Marx ir Sigmund Freud, kaip kad darė KTS ir feministų teisės mokslininkai, KRT buvo įkvėpta tokių asmenybių kaip Martin Luther King, Jr.W.E.B. Du BoisMalcolm XBlack Panthers ir Frantz Fanon. KRT pastūmėjo teorinius teisės, politikos ir Amerikos sociologijos supratimus į tokius, kurie telkėsi į baltųjų (euroamerikiečių) pastangas palaikyti savo istorinius pranašumus prieš spalvotuosius.

KTS išsiplėtė už teisės mokslo studijų ribų į daugybę kitų sferų, ypač moterų, socialinės lyties studijų, švietimo, Amerikos studijų ir sociologijos. Taip pat atsirado nuo KTS atsiskyrę judėjimai, suformuoti Azijos amerikiečių, Latinx (past. – specialus “progresyvus“ terminas žymintis lotynų amerikiečius, bet specialiai nenurodantis jų socialinės lyties) ir LGBTQ mokslininkų.“

Tokie asmenys kaip G.W.F. Hegel, Karl Marx, Sigmund Freud bei Martin Luther King, Jr. yra daugiau – mažiau žinomi, o ką galima pasakyti apie kitus? Politinė 1960-jų – 70-ųjų partija Black Panthers (Juodosios Panteros) FBI yra pristatomi kaip ekstremistinė, prievartos būdu JAV vyriausybę bandžiusi nuversti organizacija, kai kur tiesiog traktuojama kaip teroristinė organizacija, W.E.B. Du Bois – komunistas, Malcolm X įtariamas ryšiais su komunistais ir šiaip radikalas bei ekstremistas, Frantz Fanon – marksistas. Visi jie buvo juodojo rasizmo arba juodųjų viršenybės ideologijos atstovai. Black Panthers, Malcolm X bei Frantz Fanon taip pat įtakojo, buvo dalis arba patys įtakojo Black Power (Juodosios Jėgos) judėjimą. Kaip sakė vienas šio judėjimo įkūrėjų Stokely Carmichael, “kai kalbame apie Black Power, kalbame apie sukūrimą judėjimo, kuris nušluos viską, ką sukūrė vakarų civilizacija.“ Jų tolimesnė įtaka Vikipedijoje pristatoma sekančiai: “internacionalinės Black Power atšakos apima afrikietiškąjį internacionalizmą (vienas iš bolševikinių judėjimų), pan-afrikanizmą, juodąjį nacionalizmą ir juodųjų viršenybės judėjimą.“ Dauguma šio judėjimo veikėjų, taip pat iš mano jau paminėtųjų, taip pat siejami ir su juodaodžių segregacijos (arba separacijos, idėjos, kad juodaodžiai turi būti atskirti nuo baltaodžių) judėjimu (turbūt daug kas manėte, kad tokios idėjos būdingos tik kuklusklanininkams ir panašiems baltaodžiams!). Beje, nors žymusis Martin Luther King, Jr. irgi paminėtas vienu iš KRT įkvėpėjų, jis gerokai nesutarė su visais likusiais išvardintais asmenimis ir judėjimais, buvo jų ne kartą piktai užsipultas, ir pats pareiškė, kad Black Power “apima ir juodųjų viršenybės bei anti-baltaodžių jausmus, kurie neturėtų vyrauti“. Kiek nuosaikesnio (nors irgi gana pro-marksistinio) pilietinių teisių judėjimo organizacijos Nacionalinė asociacija už spalvotųjų žmonių pažangą (National Association for the Advancement of Colored People (NAACP)) tuometinis lyderis Roy Wilkins tiesiai šviesiai įvardijo jį “atvirkštiniu Hitleriu, atvirkštiniu Kukluksklanu… neapykantos tėvu ir smurto motina“. Tiesa, 60-aisiais ir 70-aisiais metais daugelis JAV žmonių, tų pačių juodaodžių, kovojančių už savo teises, irgi žvelgė į šį judėjimą atsargiai, mat jautė, kad šis “maištininkų“ judėjimas gali greitai pasitarnauti keliant nesantaiką ir disharmoniją visoje JAV. Tačiau dabar jau kitaip…

Beje, Black Power religinės pakraipos Juodosios išlaisvinimo teologijos pagrindinio teologo James H. Cone citatą galite rasti pagal knygos “Pasirengus gimti“ 16-ą išnašą 32-ajame knygos skyriuje. Tiek Vikipedijoje, tiek kituose šaltiniuose rašoma, kad jo teologija padarė didžiulę įtaką Barack Obama. Taigi.

Ar dabar aiškiau iš kur atsiranda pasakos apie sisteminį – institucinį rasizmą bei tokie judėjimai kaip Black Lives Matter bei Antifa?

O jei panagrinėjus baigiamąją enciklopedijos straipsnio dalį apie sąsajas su genderizmu ir LGBT? Kaip rašoma straipsnyje, KRT ištakos – kritinė teorija. Kas tai? Vėl atsiverskime Encyclopedia Britannica:

“Kritinė teorija yra marksistų inspiruotas socialinės ir politinės filosofijos judėjimas, kuris savo ištakomis asocijuojamas su Frankfurto mokyklos darbais. Ypatingai remdamiesi Karl Marx ir Sigmund Freud mintimis, kritiniai teoretikai tvirtina, kad pirminis filosofijos tikslas yra suprasti ir padėti įveikti socialines struktūras, per kurias žmonės yra dominuojami ir represuojami. Tikėdami, kad mokslas, kaip ir kitos pažinimo formos, yra naudojamas kaip represijų instrumentas, jie perspėja saugotis aklo tikėjimo moksliniu progresu argumentuodami, kad mokslinio pažinimo siekimas neturi būti savitikslis neatsižvelgiant į žmonijos išsilaisvinimo tikslą. Nuo 1970-ųjų kritinė teorija yra be galo įtakinga istorijos, teisės, literatūros ir socialinių mokslų studijose.“

Kas ta Frankfurto mokykla? Nagi garsusis kultūrinis marksistas (arba neo-marksistas, dar priskiriamas libertariems socialistams, o šie jau, savo ruožtu, turi sąsajų su liberalais – štai jums ir raktas kodėl aš juos paprastai vadinu liberalmarksistais ) Herbert Marcuse ir kiti. Girdėtos sąsajos ir pavardė? Jei ne, prašau paskaityti, apie tai rašiau straipsnyje, kuris yra ir šioje svetainėje:

Tomas Senūta “Homofobiški Lenkijos prezidento rinkimai“

Iš jo pacituosiu šį: “iš to, ką išvardinau ir šiaip apsidairius, aišku, kad LGBT, #MeToo, antrosios ir trečiosios bangos feminisčių, „antisisteminių antirasistų“, juodojo rasizmo judėjimai bei judėjimai už abortus ir eutanaziją yra susiję, taip pat tai susiję su propaguojamu požiūriu, kad tėvai vaikų auginime turėtų būti labiau kontroliuojami valstybės.“

Beje, kodėl kultūrinio marksizmo apibūdinimui įdėjau nuorodą į šį straipsnį?:

David Kurten & Niall McCrae “The Problem with Cultural Marxism“ (Problema su kultūriniu marksizmu)

Nes jame rašoma: “revoliucinė tradicinės visuomenės apvertimo misija ilgą laiką buvo žinoma kaip kultūrinis marksizmas. Tačiau ši koncepcija buvo cenzūruojama Kairės, o pagrindinė (meinstryminė) žiniasklaida irgi tapo prisilaikanti šito. Paieškokite “kultūrinis marksizmas“ per Google ir politiškai jautrus algoritmas jums pateiks seriją apibūdinimų apie tai, kad tai yra dešiniojo politinio sparno antisemitinė sąmokslo teorija.“

Ir tai yra tikra tiesa, mat ką tik pats atlikau tą gūglinimo veiksmą ir gavau lygiai tokius rezultatus, kaip nurodyta cituotoje ištraukoje. Vis dar negaliu suprasti kodėl ši teorija yra antisemitinė, jei vieni iš garsiausių (bent jau JAV) apie kultūrinį marksizmą kalbančių dešiniojo politinio sparno atstovų yra žydai? Na, bet tiek to, lai apie tai, kaip meinstryminė žiniasklaida mums vienpusiškai įteiginėja savąsias politines ir filosofines teorijas, toliau pasakoja Allum Bokhari, kuris pats yra irgi ne JAV rasinės daugumos atstovas:

“Jie tam turi visą sąranką, kurią vadina mašinų išmokstamu teisingumu. Visas mašinų išmokstamo teisingumo tikslas, o juk Google turi visą tam skirtą departamentą, yra įtraukti kairiojo politinio sparno akademines disciplinas – tokias kaip kritinė rasizmo teorija ir sujungti jas su kompiuterių mokslu. Taigi, mes judame link pasaulio, kur algoritmai, kurie veikia tiek daug mūsų gyvenimo, apsprendžia kuris politinis judėjimas bus sėkmingas, o kuris žlugs. Jie visi suprogramuoti kritinės rasės teorijos teoretikų. Tai – skaitmeninis totalitarizmas. Tai gąsdina. Ir tai ne apie tai, kad taip atsitiks po kelerių metų ar dešimtmečio, ar kažkada ateityje, tai vyksta kaip tik dabar. Tie žmonės yra Google, Facebooke, jie įtakoja šias technologijas.“

Ir vėl sustokime, nes per tą laiką, kol Allum šitai pasakė, filmuke buvo parodytas įdomus vaizdas. Na, įdomus dar ir todėl, kad susijęs su Lietuva, o juk mes mėgstame, kai kur nors užsienyje paminima Lietuva, ar ne? Tiesa, vargu ar šis paminėjimas yra tiesiogiai susijęs su Lietuva, bet vis vien malonu, kad Google mes prisimenami:

Tai yra citata iš Google Project Respect (Pagarbos projektas), kuris yra susijęs su Dirbtinio Intelekto (dar viena mano knygos tema) vystymu. Kaip teigiama šiame straipsnyje:

April Davis “AI Set to Promote Equality Online – Google’s Project Respect“ (Dirbtinio intelekto nustatymas tam, kad skatinti lygybę online – Google Project Respect)

2018-ųjų Sidnėjaus Gėjų ir lesbiečių Mardi Gras šventėje Google išleido Project Respect – Dirbtinio Intelekto platformą, skirtą paversti online pokalbius labiau įtraukiančiais.

Google Australia paleido šį projektą pereitą savaitgalį paprašiusi žmonių parašyti pasisakymus apie save ar tuos, kuriuos jie myli ar gerbia, kad online milžinas galėtų padėti žmonėms atgauti pozityvaus identiteto etiketes.

Kiekvienas pateiktas pasisakymas bus panaudotas sukurti atvirų duomenų rinkinį, kuris padės visame pasaulyje programuotojams, vystytojams ir technologams mokyti Dirbtinį Intelektą to, kaip LGBTIQ+ bendruomenė kalba apie save.

Vienas iš Dirbtinio Intelekto algoritmų, naudojamų, kad šis projektas būtų įmanomas, yra Perspective. Šis įrankis jau naudojamas tarptautinių naujienų agentūrų tam, kad padėtų moderuoti komentarus. Tačiau, iki šiol jo potencialas dar nebuvo realizuotas pilna apimtimi. Įrankis veikia išryškindamas komentaro toksiškumą tuo metu, kai asmuo jį suvedinėja. Tai suteiks komentatoriams galimybę apmąstyti tai, ką jie sako, prieš tai paskelbiant ir tai paredaguoti. Google tikisi, kad tai padės online pokalbiams tapti labiau įtraukiančiais.

Pirmiausiai pademonstruotas Sidnėjuje, įrankis bus padarytas prieinamu visame pasaulyje, taigi, technologijų milžinas galės rinkti duomenis, kurie reprezentuoja LGBTI+ bendruomenę.

Google yra išdidus lygybės skatintojas, kurio nemaža Project Respect komandos darbuotojų identifikuoja save su LGBTI+ bendruomene.

Nors nebuvo jokio oficialaus pareiškimo apie tai, kaip bus traktuojami bet kokie negatyvūs sistemoje likę komentarai, Google pripažino, kad bus imtasi kiekvieno žingsnio, kad užtikrinti projekto sėkmę.

Project Respect šiuo metu yra online atviras žmonėms tam, kad jie paliktų pozityvius komentarus.“

Pavyzdžio paveikslėlyje pateikiamas toks “teigiamas“ pasisakymas:

“Aš esu iš Lietuvos. Turiu daug draugų gėjų. Visi jie yra puikūs ir nepaprasti žmonės. Vienas iš jų tuoj taps mama. Manau, kad ji ir jos žmona bus nuostabūs tėvai.“

Naujieji politrukai? Važiuojam toliau su Allum:

“Tarp kitko, mano knyga koncentruojasi į ateinančius Amerikos prezidento rinkimus. Daug kas iš to, ką Silikono slėnis nuveikė per pastaruosius ketverius metus – tai, kad jie sukūrė komandas neteisingos informacijos stabdymui, komandas neteisingų naujienų stabdymui, buvo varoma Trump pergalės. Tiesą sakant, mano šaltiniai man pasakojo, kad žmonės Facebooke ir žmonės tose kitose bendrovėse, kurie prastūminėjo pastangas prieš neteisingą informaciją ir neteisingas naujienas buvo patys didžiausi anti-trumpistai tose bendrovėse. Taigi, šulinys buvo užnuodytas nuo pat pradžių – taip suformulavo vienas iš mano šaltinių iš Facebook. Bet tai nėra vien Amerikos problema, tai vyksta visame pasaulyje. Visur, kur tik šie socialiniai tinklai ir šie milžinai turi įtaką, yra teritorija, kurioje jie gali prispausti savo nykščiu demokratijos svarstykles. Jie banina konservatorius Brazilijoje, jie banina konservatorius Vokietijoje ir Prancūzijoje, ir Italijoje, tai vyksta visame pasaulyje. Tai yra kolosalus galios kiekis. Niekada anksčiau žmonijos istorijoje toks mažytis kiekis žmonių neturėjo tokios galios politiniam diskursui – ne tai, kad vienoje šalyje, bet visame pasaulyje. Žinote, keletas neatskaitingų korporacijų San Franciske imasi moderuoti politinę kalbą Brazilijoje. Priežastis, kodėl Big Tech šališkumas yra tiek daug blogesnis ir tiek daug pavojingesnis nei kitų formų šališkumai, pavyzdžiui, už šališkumą iš New York Times ar CNN, yra ta, kad tos bendrovės tiek daug žino apie mus ir jos gali panaudoti tai manipuliavimui mumis. Jie tiksliai žino, kas rūpi neapsisprendusiam rinkėjui Ohajuje, ir jie gali nutaikyti savąsias žinutes tikslingai į tą rinkėją. Be abejo, jie neigs kada nors tai darę. Bet, netgi kaip konservatorius, kuris užsiima paieška Twitteryje, aš matau propagandos srautą iš liberaliosios žiniasklaidos “Kas vyksta“ srityje. Taigi, tai jie siunčia man kaip konservatoriui. Įsivaizduokite, ką jie siunčia neapsisprendusiam rinkėjui.“

“Big Tech bendrovės kontroliuoja tai, kokias naujienas jūs matote. Anksčiau būdavo taip, kad jeigu straipsnis būdavo pakankamai populiarus, nesvarbu iš kur jis atėjęs, ar iš CNN ar iš vienišo blogerio internete, tas straipsnis įgydavo trauką ir plačiai pasklisdavo po socialinę žiniasklaidą. Tai buvo labai išlaisvinanti interneto forma. Tai buvo internetas, kur kiekvienas, turintis nešiojamą kompiuterį ir interneto prisijungimą, galėjo turėti priėjimą prie pasaulinės auditorijos, nesvarbu kas jis bebūtų. Tai leisdavo alternatyviajai žiniasklaidai kaip Breitbart News ar LifeSite News pakilti ir mesti iššūkį meinstryminei žiniasklaidai. Tai buvo išties beprecedentis laisvės lygis, bet jie atėmė iš visų tą technologiją. Mano internetinė laisvė buvo tokia didi, kad tai galėjo būti karūnuojantis technologijos pasiekimas, bet jie jį sunaikino. Ir jie jį sunaikino didžiąja dalimi per pastaruosius ketverius metus, nes bijojo, kad tie naujieji populistų judėjimai, kurie naudojosi internetu, mes iššūkį meinstryminei tvarkai. Jiems nepatiko faktas, kad jie prarado politinio diskurso kontrolę. Ir štai ką jie padarė dabar – jie išvystė technologijas, kurios gali išsyk užgniaužti ištisus politinius judėjimus.“

“Taigi, tikiuosi, kad ypač amerikiečiai galėtų būti tie, kurie galiausiai sukils prieš Silikono slėnio tironiją. Jei pereitumėte į Europą, pamatytumėte vyriausybes dirbančias kartu su Silikono slėnio bendrovėmis spaudžiant jas cenzūruoti netgi dar labiau. Manau, kad Joe Biden administracija bandytų padaryti tą patį, bet akivaizdžiai yra Konstitucija, kuri jį šiek tiek suvaldys.“

“Tikrasis iššūkis, kurį patiria amerikiečiai yra tai, kad progresyvistai suprato, kad paspaudę korporacijų sektorių jie gali pasiekti daugiau savo politikos tikslų nei gniauždami dešiniojo sparno judėjimą ar cenzūruodami dešinį sparną, ar spausdami bankus nutraukti paskolas ginklų gamybininkams ir prekybininkams. Dabar jie naudojasi korporacijų sektoriumi, kad apeiti Konstituciją. Tai vienas iš didžiųjų iššūkių, kuriuos teks patirti laisvės ir Konstitucijos rėmėjams per artimiausius 10 metų. Kaip sustabdyti ne tiesiog vyriausybės tironiją, bet korporacijų tironiją. O didžiausia korporacijų tironija, kokią tik esame regėję, yra tos technologinės platformos, kurios tiek daug žino apie mus ir kurios gali žaisti lėlių meistrą visame amerikietiškos politikos diskurse. Ar yra viltis interneto laisvei? Ar mes ją galime atgauti? Ji buvo pavogta iš mūsų tų technologijos bendrovių, ar mes ją galime atgauti? Tai svarbus klausimas.

Manau, kad atsakymas kybo šio rinkimų sezono balanse. Mes turime du kandidatus – Joe Biden ir Donald Trump. Joe Biden nori įgalinti technologinę cenzūrą. Išties neatleistina politikui elgtis taip, kad perdavinėtų politinę galią toms neatskaitingoms korporacijoms, ar tu būtum demokratų, ar respublikonų politikas. Ypač prašinėjant technologinių bendrovių cenzūruoti savo politinius oponentus, kaip kad padarė Joe Biden prašydamas Facebook užtildyti Trumpą. Tai neturėtų būti priimtina išties bet kuriam rinkėjui. Iš kitos pusės, Donald Trump išleido vykdomąjį įsakymą dėl socialinės žiniasklaidos cenzūravimo, jis purto biurokratiją, kad įsitikintų, jog šios technologinės bendrovės yra verčiamos atsiskaitinėti, jo Teisingumo departamentas ketina užsiimti antimonopoliniu technologinių milžinų tyrimu. Taigi, Donald Trump nori suvaldyti technologijų milžinus, Joe Biden nori suteikti jiems galių. Ir tai, manau, yra labai aiškus pasirinkimas Amerikos rinkėjams – šį lapkritį interneto laisvė yra balsavimo biuletenyje. Ar mes norime susigrąžinti internetinę laisvę, ar mes norime lėkti pirmyn į skaitmeninio totalitarizmo ateitį? Manau, kad tai svarbus klausimas per šiuos rinkimus, kurį turės apsvarstyti rinkėjai.“

Sulig šiuo norėjau toliau pasakoti apie teisinius Donald Trump kovos prieš Big Tech aspektus, bet jau ir taip daug prirašiau, todėl palieku kitam kartui. Pabaigai pateiksiu istoriją apie tai, kuo gali pavirsti korporacijų valdoma demokratija ne kažkokiam tai politikui ar politinio judėjimo aktyvistui, bet paprastai Amerikos moteriai, kuri išdrįso pareikšti tokią nuomonę, kuri, deja, nebėra laikoma politkorektiška internete. Taip jau sutampa, kad ta nuomonė buvo apie mano “numylėtąjį“ #MeToo judėjimą ir ne, ji nenaudojo neapykantos kalbos, atvirkščiai – naudojo kalbą, kviečiančią tos neapykantos sumažinti, ir štai kuo tai jai baigėsi: grasinimais jai, šeimos nariams, jos smulkaus verslo darbuotojams, galiausiai – darbuotojų išėjimu iš darbo, nuostoliais verslui, galimybių gauti paskolas iš bankų praradimu. Kas suprantate angliškai, galite paklausyti visos istorijos:

How to become a dangerous person (Kaip tapti pavojingu žmogumi)

%d bloggers like this: