5) 2020-05-15

Kaip minėjau savo fb paskyros publikacijoje, #MeToo judėjimas toliau juda, skyla ir yra kaltinamas dviveidiškumu iš visų pusių, bet kol kas palikime jį nuošalyje ir pakalbėkime apie seksą apskritai.

Pereitą savaitę propagavau lyčių lygybę, tačiau šį kartą papropaguosiu priešingą požiūrį – kad lyčių lygybės (bet ne pačios jos pasirinkimo galimybės) verta atsisakyti. Vardan ko? Ogi kad ir vardan sekso:

Mark Regnerus “Eroso mirtis“

Ir kad išlaikyti lygių galimybių balansą (deja, tobulai nesigauna – straipsnio rašytoja ir vėl moteris), dar vienas straipsnis į tą pačią pusę:

Suzanne Venker “4 feminist lies that are making women miserable“ (4 feministiniai melai, kurie daro moteris nelaimingomis)

Dar šiek tiek į tą patį “bloką“ – trumpai, bet angliškai apie tyrimą, kurio išvados – “įsitraukimas į neįpareigojantį seksą, esant nevedusiam, padidina nesėkmės būsimoje santuokoje tikimybę“:

“Study: uncommitted sex –> more marital failure“ (Tyrimas: neįpareigojantis seksas -> daugiau santuokinių nesėkmių)

Kad jau perėjome prie tyrimų, laikas pereiti prie LGBT (ją vadinsiu taip) temos, kurią savo fb paskyroje anonsavau dar vakar. Ten pristatytas jųjų tyrimas. Čia – straipsnis apie tokius tyrimus:

Mark Regnerus “Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos“

Sekantis straipsnis – nusiraminimui. Ne pas mus vienus taip blogai su tomis LGBT teisėmis ir tolerancija. Pasirodo šioji tolerancija pastaruoju metu stabiliai mažėja ir JAV, o ypač (odieve!) jauniausioje tiriamųjų grupėje. Straipsnyje daroma išvada, kad viskas per tą prakeiktą kultūrą, kad ją kur galas, kuri vis darosi toksiškesnė ir toksiškesnė ir nors tu daužyk galvą į sieną:

Susan Miller “The young are regarded as the most tolerant generation. That’s why results of this LGBTQ survey are ‘alarming’“ (Jaunimas yra laikomas tolerantiškiausia karta. Štai kodėl šios LGBTQ apklausos rezultatai yra “keliantys nerimą“)

Toliau mano mėgstamo apžvalginio tipo straipsnis apie LGBT:

Vytautas Rubavičius “LGBT+ – naujasis pažangusis pasaulinis proletariatas?“

Blogiausia, ką, mano nuomone, kone visame pasaulyje jau pasiekė ši politinė-ideologinė organizacija, vadinama LGBT (ar tai LGBTQPRST+ ar dar kažkaip, tie pavadinimai nuolatos kinta, nesupaisysi, ne veltui jie dar vadinami abėcėline organizacija), yra tai, kad mūsų sąmonėje sutapatino visus “netradicinės“ (nepatinka man šis apibūdinimas, tarsi seksualinė orientacija turėtų būti siejama su tradicijomis, nors, kaip pamatysite vėliau, iš dalies taip ir yra) seksualinės orientacijos žmones su šia organizacija. Netgi tie, kurie pasisako griežtai prieš LGBT, bet kurį abstraktų “netradicinį“ žmogų automatiškai įvardina LGBT bendruomenės nariu ar asmeniu, ar pan. Tačiau toli gražu taip nėra. Skaičių taip pat nėra, tačiau būtų galima drąsiai teigti, kad daug jos narių, tame tarpe vedlių, yra išskirtinai heteroseksualios orientacijos žmonės. Ir atvirkščiai – ne visi “netradiciniai“, netgi tokį gyvenimo būdą vedantys, o ką jau kalbėti apie tuos, kurie tik turi tokį potraukį, žmonės pritaria ir palaiko LGBT. Yra netgi tokių jų tarpe, kurie aktyviai prieš ją kovoja.

Pradėsiu nuo savo mėgstamos (išskyrus dėl požiūrio į abortus, žinoma, na, bet nežinau jos argumentų ta tema) Camille Paglia, kurią jau daug kartų minėjau:

Ateistė ir lesbietė Camille Paglia: „Homoseksualumas nėra norma ir egzistuoja tik dvi lytys“

Toliau – link ŠVENTVAGYSTĖS:

Peter Sprigg “Duomenys rodo, kad seksualinė orientacija gali kisti“

Gilesnę ir platesnę pažintį su homoseksualizmu pradėjau nuo žemiau nurodytos “Atviros Lietuvos Fondo“ (tas pavadinimas kai kam daug ką sako) knygos. Išties ji yra įdomi, tik pačioje pabaigoje staiga ir tarsi nei iš šio, nei iš to puolama aršiai advokatauti LGBT judėjimui ir smerkiama konversijos terapija, niekaip nesupratau kuo tai pagrįsta. Mat prieš tai irgi buvo daug rašoma apie tai, kad homoseksualizmas gali būti ir įgimtas, ir įgytas, kad tai gali kisti ir pan:

Francis Mark Mondimore “Homoseksualizmo prigimties istorija“, Eugrimas 2000

Beje, kad suprasti, jog žmogaus seksualinė orientacija gali keistis, šiaip jau nereikia ir skaityti nei jokių knygų bei straipsnių. Užtenka pabendrauti su kalėjime pasėdėjusiu “kriminaliniu elementu“ ar bent jau išgirsti gandus apie tai, kas ten darosi. Yra ir daugiau pavyzdžių. Na, šią ir panašias temas pratęsiu vėliau, o pabaigai dar vienas straipsnis mano mėgstama žmogaus teisių tema:

Stephen H. Webb “Kodėl homoseksualų teisės nėra naujos pilietinės teisės“

%d bloggers like this: