8) 2020-06-05

Manau, kad daug aprašinėti, kaip LGBT platina savo ideologiją per žiniasklaidą, nereikia – užtenka daugiau pažiūrėti LRT ar Info TV ar paskaityti 15 min ar pan. Pateiksiu vieną apžvalginį straipsnį apie 5 pagrindinius būdus, kuriais pro-LGBT žiniasklaida klaidina savo reportažų žiūrovus, nušviesdama įvykius, susijusius su LGBT. Jie yra: 1) pateikiami vaizdai atstovauja tik vieną pusę; 2) šališkos antraštės / frazės; 3) nuorodos ir atsižvelgimas tik į pro-homoseksualius šaltinius; 4) vienpusės istorijos, kur “LGBT-ietiški“ verkšlenimai neginčijami; 5) praleidžiami pagrindiniai faktai:

Linda Harvey “5 ways liberal media misleading people on Supreme Court transgender case“ (5 būdai, kuriais liberali žiniasklaida klaidina žmones dėl su transeksualumu susijusios Aukščiausiojo Teismo bylos)

Vienintelis skirtumas nuo mūsų tas, kad JAV vis dar likę ir “neliberalios“ žiniasklaidos, kai pas mus tokia liko tik kaip nedideli paskiri nepriklausomi kanalai, o dar reikia domėtis ar ir tikrai jie nuo jokių miglotų kitų šalių įtakų yra nepriklausomi.

Kaip mums LGBT daro įtaką per kultūrą čia irgi daug neanalizuosiu. Apie įvairius iš Europos Sąjungos projektinių lėšų mintančius “laisvuosius menininkus“ bei su jais dirbančias NVO, nepaisant to, kad pats esu gana padirbėjęs šioje srityje, geriau yra paskaityti Jurgos Lago feisbuko profilyje – ten tiesioginiai įspūdžiai iš kairiosios Ispanijos, kur ji gyvena ir dirba ispaniškoje aplinkoje. Apsčiai tos įtakos turime ir per “valdiškus“ pinigus. Įdomiau, nes dar svarbiau, yra įtaka per populiariąją kultūrą. Akivaizdi yra įtaka per senąjį-gerąjį propagandinį kanalą – Holivudą. Filmuose “netradicinės“ lytinės orientacijos herojų ir su tuo susijusių istorijų sparčiai daugėja per pastarąjį laiką, tai tampa kone privaloma, panašiai kaip nuo seno buvo dėl teigiamų juodaodžių herojų vaizdavimo. Vis daugiau apie tai matau ir vaikiškuose multfilmuose. Tačiau pati LGBT turi ir didesnių planų:

Calvin Freiburger “Gay pressure group demands 1 of 5 prime-time TV characters be LGBT by 2025“ (Gėjų spaudimo grupė reikalauja, kad 1 iš 5 geriausio TV laiko herojų iki 2025 m. būtų LGBT)

Na ir toliau prasideda įvairios manipuliacijos, ypač politinės ir teisinės, kad tą savo įtaką apginti, t.y. formuoti vienintelę teisingą nuomone ir privalomas galimas pažiūras bei elgesį. Gal kas nors tokius dalykus iš praeities prisimena? Aš tai net labai…

Štai apie cenzūrą YouTube – moksliškai pagrįstą pediatrės nuomonę apie transgenderizmą iškirpo. Atseit pagal savo priimtas “hate speech“ (neapykantos kalbos) prevencijos taisykles. Daily Mail žurnalistė įrodinėja, kad jokio “hate speech“ remiantis tomis pačiomis taisyklėmis ten nebuvo ir pateikia visą vaizdo klipą. Beje, jis išties yra naudingas tiems, kurių maži vaikai turi problemų dėl identifikavimosi su savo lytimi:

YouTube BANNED This Doctor’s Video. Here’s Why (YouTube UŽDRAUDĖ šios gydytojos video. Štai kodėl)

Nėra smagu, kai esi cenzūruojamas socialiniame tinkle dėl kultūringai pateiktų savo žinių, bet kai esi atleidžiamas iš darbo dėl savo tikėjimo, o teisme esi dar nuteisiamas dėl neteisingai suderintos sąžinės – darosi išties nejauku: „Tikėjimas Pradžios Knygos pirmo skyriaus 27 eilute, tikėjimo translytiškumu trūkumas ir sąžinės prieštaravimas translytiškumui yra nesuderinami su žmogaus orumu bei prieštarauja kitoms pamatinėms kitų, ypač translyčių asmenų, teisėms“, – savo sprendime rašė tribunolas. Lygiai taip pat nejauku ir man. Aš irgi tikiu Biblija, o Jungtinėje Karalystėje tai, pasirodo, jau yra neonacistinė ir rasistinė ideologija: „Šis pirmasis kartas Anglijos teisės istorijoje, kai teismas nusprendė priversti laisvus piliečius vartoti jiems primestą kalbą, giliai neramina. Teisėjas Perry‘is nusprendė, kad krikščionybė nėra saugoma Lygybės akto arba Europos Žmogaus Teisių Teismo, nebent tai yra tokia krikščionybės versija, kuri pripažįsta translytiškumą ir atmeta tai, kas rašoma Pradžios Knygoje.<…> Dėka šio teismo sprendimo pamatiniai krikščioniški įsitikinimai nebėra saugomi žmogaus teisių ir antidiskriminacinių įstatymų. Pats sprendimas tikėjimą Biblija prilygina rasistinėms ir neonacistinėms ideologijoms, kurias ankstesni teismo sprendimai pripažino „nevertomis pagarbos demokratinėje visuomenėje.“:

“Jungtinės Karalystės teismas: Biblinis lyties supratimas nesuderinamas su žmogaus orumu“

Tuo puolimas prieš tikėjimą nepasibaigia ir persikelia į puolimą prieš Bažnyčias ir jų veiklą. Čia rašoma apie tai, kaip JAV demokratai dar nuo B. Obamos laikų kovoja už tai, kad religinių organizacijų įvaikinimo agentūros privalėtų įvaikinti savo vaikus vienalytėms poroms arba užsidarytų:

Tony Perkins “Liberals continue fight against religious freedom for adoption agencies“ (Liberalai tęsia kovą prieš religijos laisvę įvaikinimo agentūroms)

O čia rašoma apie tai, kaip dabartinės priešprezidentinės rinkimų kampanijos metu JAV demokratai vis aršiau demonstruoja ketinimus panaikinti mokesčių lengvatas JAV Bažnyčioms, tuo pakertant jų finansinius pamatus (LGBTQ Town Hall – tai tokia CNN debatų laida demokratų kandidatams į prezidentus):

Jonathon Van Maren “Democrat LGBT town hall paints a terrifying picture for Christians“ (Demokratų LGBTQ Town Hall piešia bauginantį paveikslą krikščionims)

Teisybės dėlei reikia pripažinti, kad pačių Bažnyčių pozicijos yra nevienareikšmiškos. Ypač kontroversiškos ir daug kur silpnokos yra dabartinės Katalikų Bažnyčios pozicijos (ir ne vien JAV), nors turbūt dauguma Lietuvos katalikų apie tai nei nenumano. Apie tai dar daug rašysiu vėliau. Kol kas apie ne Katalikų Bažnyčią:

“Švedijos Bažnyčioje vengiama Dievo lytį nurodančių įvardžių“

Kita istorija – labiau “buitinė“, bet irgi galėjusi kainuoti kai kam nepigiai. Ganėtinai sudėtinga istorija, atskleidžianti daug įdomybių, bei su gera pabaiga. Prasidėjo nuo to, kad per šią istoriją išgarsėjęs Kanados imigrantas translytis “moteris vyriškame kūne“ kreipėsi į 10 moterų grožio salonų ar pavienių darbuotojų tame tarpe prašydamas nuvaksuoti jo kiaušus. Šios atsisakė. Tuomet minėtasis Jessica “Jonathan” Yaniv kreipėsi į Britų Kolumbijos Žmogaus teisių Tribunolą lyties išraiškos diskriminacijos pagrindu reikalaudamas po 15.000 USD kompensacijos iš kiekvienos. Straipsnio autorė nustebusi, kad šis ieškinys iš viso buvo priimtas nagrinėti ir buvo rimtai nagrinėjamas tokio lygio teisme. Na, bet galiausiai teismas tą ieškinį atmetė. “Padėjo“ matyt ir tai, kad proceso metu atsakoves irgi imigrantes moteris, daugiausiai Azijos ir Pietų Azijos kilmės, dargi visą jų bendruomenę šis “gražuolė“ apkaltino neonacistinėmis pažiūromis. Geroji naujiena – po kelių dienų po šio proceso baigties grupė įtakingų Didžiosios Britanijos lesbiečių, gėjų ir biseksualų nutraukė ryšius su didžiausia britų LGBT teisių gynimo organizacija “Stonewall“, apkaltinę juos pernelyg dideliu trans-teisių prioritetizavimu. Juos jau irgi užkniso visokių tokių asmenų priekabiavimai bendruose tualetuose ir kitokie nemalonumai. Jessica Yaniv – kaip tik viena iš tokių (turbūt, kad daugelio) – nors ir būdamas “moterimi vyro kūne“ lytinį potraukį demonstruoja būtent moterims, o ypač – dar nesubrendusioms mergaitėms. Straipsnyje rašoma ir apie įvairius kitokius skilinėjimus LGBT organizacijos viduje:

Carolyn Moynihan “Immigrant women 1; Jessica Yaniv 0. Meanwhile, ‘trans’ politics takes a new turn“ (Moterys Imigrantės 1: Jessica Yaniv 0. Tuo tarpu “trans“ politika daro naują posūkį)

Kita – išties skausminga istorija. Trumpai – išsiskyrusi motina Kanadoje nusprendė savo berniuką paversti mergaite ir, nors pats vaikas tam prieštaravo, tėvui pasipriešinti šiam sprendimui niekaip nepavyko. Ši istorija skambėjo gana plačiai, buvo daug straipsnių, kitos medžiagos, įvairių peticijų ir kitokios kovos, atgarsiai sklinda iki šiolei. Pateiksiu tik vieną straipsnį:

Nicole Russell “Canadian court strips father of rights, allowing teen to transition against his wishes“ (Kanados teismas panaikina tėvo teises, leisdamas paaugliui pakeisti lytį prieš jo paties norą)

Vėlgi, ir pačių panašių istorijų yra daug, atsirinkau kelias, šiuo metu nebeseku.

Gi pati LGBT, apsiginklavusi minėtais ginklais, ir išsikovojusi tiek daug pergalių “stumia“ savo reikalus toliau. 2020-05-29 tekste čia minėjau, kad “einamiausias“ reikalas dabar – poliamorinės santuokos (vieno su daug partnerių arba daugelio su daug), kurias jau sėkmingai (tiesiogine to žodžio prasme) “stumti“ pradėjo ir mūsiškė LRT. Pats šio straipsnio pavadinimas yra puikiai apibendrinantis visą šį reikalą, bet dar pacituosiu: “Štai kokia pamoka: niekuomet, niekuomet, niekuomet netikėk kairiaisiais, kai jie sako: “Tik iki tiek, bet ne toliau“. Visuomet yra toliau.“:

Rod Dreher “With the Left, there is always a farther“ (Visuomet yra toliau su kairiaisiais)

Kol kas tik galiu pasidžiaugti, kad mano šalyje “manoji krikščionybės versija“ vis dar neuždrausta ir dar net nesame ratifikavę Stambulo konvencijos (nors egzistuoja didelė ir reali grėsmė), privalomo lytinio švietimo dar neturime (lytinio ugdymo, deja – irgi), kaip ir vis dar nesame įteisinę vienalyčių santuokų (kaip tik verda kovos, ypač per LGBT viešųjų ryšių akcijas Baltic Pride “gėjų“ parado metu) nei kito patogaus pagrindo joms įteisinti – vienalyčių partnerysčių. LGBT čia, be abejo, veikia per visas pagrindines žiniasklaidos grupes, kultūrininkus, švietimiečius, specialiai tam sukurtas arba ir niekuo dėtas NVO, tam tikras politines jėgas (jų – nemažai), finansuojami įvairių ES ir kitokių fondų (dažniausiai filantropo Sorošo pinigais, bet ne vien), kartais – valstybės, užsienio ambasadų ir t.t. bei įtakodami Seimą, Konstitucinį Teismą, europarlamentarus, įvairias savivaldybes (ypač – Vilniaus) bei įvairias biudžetines organizacijas arba tiesiogiai ten įsitaisę (pavyzdžiui – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba). Ir t.t. Stengiasi paveikti ir santykinai vis dar laisvą erdvę – virtualius socialinius tinklus. Veikdami, beje, ir organizuotai. Nuoroda į Tolerantiško jaunimo asociacijos organizuotą LGBT+ partizanų akademijos renginį bei jo programą yra kiek silpnoka, nes iš jos aiškiai matosi tik Rozos Liuksemburg fondas ir Che Guevaros portretas (kiek paradoksaliai, nes šis buvo aršus homoseksualų žudikas), o viskas užmaskuota po tokiais žodžiais kaip “akademijoje gilinamės į su lytiškumu ir tapatybėmis susijusias sąvokas, mokomės atpažinti seksizmą ir vidinę homofobiją, ieškome būdų efektyviai jiems priešintis, mokomės aktyvizmo socialiniuose tinkluose bei video kūrimo triukų, dalinamės idėjomis, kaip be išlaidų ir didelių pastangų plačiai skleisti LGBT+ palankią žinutę.“ Iš patikimos žodinės informacijos, ne gandų žinau, kad tas “efektyvus priešinimasis vidinei homofobijai“ pasireiškė tuo, kad žmonės buvo apmokami kaip internete susekti kitamintiškus pasisakymus ir juos ištrinti arba blokuoti, ypač feisbuke, ką po to jie ir darė.

Galiausiai, kodėl taip viskas jiems paprastai pavyksta? Peno apmąstymui duoda, kad ir žymios ES politikės Angelos Merkel (žinote tokią?) pasisakymai:

“A. Merkel: žodžio laisvė turi būti ribojama vardan laisvos visuomenės“

Kai kurios visuomenės jau tą savo laisvę vardan savo “laisvos visuomenės“ apribojo ir, kaip rašo JAV katalikiškos žiniasklaidos apžvalgininkas prof. Donald Demarco, abejingai stebi kaip jų kultūra juda totalitarizmo link: “Kokie yra totalitarizmo požymiai? Galiu išskirti septynis: 1) Minties vieningumas; 2) kritikos užslopinimas; 3) sąžinės neigimas; 4) mąstymo atsisakymas; 5) vyriausybinė prievarta; 6) masinis valios ir minties indoktrinavimas; 7) susidorojimas su disidentais. Visi šie ženklai yra matomi Kanados visuomenėje ir jie tapo visiškai aiškūs [rinkimų] kampanijos metu.“:

Donald Demarco “Sveiki atvykę į Kanados Liaudies Respubliką“

Pabaigai – apie religijos laisvę Kanadoje:

Wesley J. Smith “Apie religijos laisvę Kanadoje“

%d bloggers like this: