9) 2020-06-12

Apie ne vien su LGBT susijusią cenzūrą feisbuke, google ir kitur internete dar bus atskirai vėliau. Tai – svarbi mano knygos tema, ne veltui ir jos viršelis toks.

LGBT, kaip ir bet kuri ideologinė organizacija, turi naudoti kažkokius argumentus, kad įtikinti visuomenę, jog jos tikslai – geri, o jų įgyvendinimas duoda naudos, tai normalu. Apart žmogaus teisių argumentų, kurie yra paneigiami teisininkų, dar vienas jų “arkliukas“ – visuomenės psichologinė sveikata, o šie argumentai yra paneigiami sociologų ir mokslininkų. Tiek, kad tų kontr-argumentų nelabai matyti oficialioje žiniasklaidoje, ypač Lietuvos, dėl aukščiau išvardintų priežasčių.

Geriau iš karto pacituosiu vieno tai apibendrinančio straipsnio pradžią:

“Vienalytė santuoka veda prie masės socialinės ir netgi visuomeninės sveikatos naudų, įskaitant visą spektrą privalumų psichinei sveikatai ir gerovei. Naudos atitenka visai visuomenei, nepriklausomai nuo to, ar esi vienalytėje santuokoje, ar ne.“ Tokia buvo vienalyčių santuokų rėmėjo prognozė keletą mėnesių prieš jas įteisinant Australijoje.

Tokie lūkesčiai buvo beveik visur ir ypatingai JAV, kur vienalytės santuokos tapo įteisintos po 2015 m. Aukščiausiojo Teismo sprendimo byloje Obergefell prieš Hodges. Plačiai tikima, kad santuokų lygybė generuoja svarbias sveikatos naudas ne tik tos pačios lyties suaugusiųjų poroms, bet ir save su LGBQ identifikuojančiam jaunimui.

Ką gi, taip buvo prieš 4 metus amerikiečiams. Kaip tai veikia LGBQ jaunimą? Ar jų sveikata pagerėjo?

Mhm, ne.“

Toliau pasakojama apie trijų ekonomistų tyrimą, kuris vadinasi “Santuokos lygybės įstatymai ir jaunimo savižudybinis elgesys“ ir, aišku, šiuo klausimu nieko gero neparodo, atvirkščiai:

Michael Cook “Somewhere over the rainbow, skies are blue“ (Kažkur virš vaivorykštės dangūs yra mėlyni)

Toliau:

Mark Regnerus “No ‘credible scientific evidence to support’ puberty blockers for ‘transgender’ children“ (Jokių “patikimų mokslinių įrodymų, kurie paremtų“ brandos blokatorius “translyčiams“ vaikams nėra)

Užtai straipsnyje rašoma, kad yra daug patikimų mokslinių įrodymų, kad šie vaistai yra labai net žalingi tų vaikų sveikatai. Žinia, po Stambulo konvencijos kai kuriose Vakarų šalyse priėmus naujus įstatymus ir psichiatrijai pasukus nauja kryptimi, vaikų, nukreipiamų keisti lytį, skaičius išaugo daugybę kartų (daug daugiau nei “ne visai heteroseksualiųjų“ Jungtinėje Karalystėje), naujoji industrija klesti. Paaugę tie vaikai ima skųstis, reikalauti grąžinti buvusią lytį ir kurti įvairius protesto judėjimus, bet apie tai būtų verta rašyti atskirą bloką, gal kitą kartą.

Toliau pateiksiu visą tyrimą, apie kurį buvo rašoma V. Sinicos ir P. Stonio straisnyje, kurį pristačiau čia 2020-04-14, išsamiai. Santrauką šio tyrimo pristatysiu iš ką tik minėto straipsnio: “2012 m. prestižiniame žurnale „Social Science Research“ paskelbta prof. M. Regnerus studija apie vienalyčių šeimų poveikį auginamų vaikų būklei. Tyrimo metu buvo apklausta 3000 homoseksualų ir dvilyčių porų JAV auginamų vaikų. Paskelbti rezultatai buvo šokiruojantys: 1) 23 proc. vaikų, kurių motina lesbietė, ir tik 2 proc. augančiųjų su biologiniais tėvais, patyrė seksualinio pobūdžio tėvų ar kitų suaugusiųjų prisilietimus; 2) 31 proc. gėjų, 25 proc. lesbiečių ir 8 proc. heteroseksualų auginamų vaikų liudijo turėję prievarta užsiimti seksu; 3) lytiškai plintančiomis ligomis sirgo 25 proc. gėjų, 20 proc. lesbiečių ir 8 proc. heteroseksualų auginamų vaikų; 4) apie savižudybę prisipažino galvoję 24 proc. pas gėjus, 12 proc. pas lesbietes ir 5 proc. pas heteroseksualus augančių vaikų.“ Pats tyrimas:

Mark Regnerus “How different are the adult children of parents who have same-sex relationships? Findings from the New Family Structures Study“ (Kaip skiriasi suaugę vaikai tėvų, kurie yra vienalyčiuose santykiuose? Išvados iš Naujų šeimos struktūrų tyrimo)

Minėtame V. Sinicos ir P. Stonio straipsnyje taip pat rašoma, kokiais gana bjauriais politinio spaudimo būdais buvo patvirtinta, kad homoseksualumas – ne psichinis sutrikimas. Įdomu ir tai, kad įvairūs įstatymai įvairiose šalyse, įteisinę vienalytes santuokas ir panašius dalykus, buvo priimti irgi gana bjauriais politinio manipuliavimo būdais, ypač Prancūzijoje. Gaila, dabar nerandu, kur yra medžiaga apie tai, gal pasidalinsiu kitą kartą. Mūsų šaly tai kol kas labiausiai pasireiškė Konstitucinio Teismo išaiškinime pernai – šis “genialiai“ išraitė, kad nors mūsų Konstitucijoje juodu ant balto yra parašyta, kad šeima yra (tik) vyro ir moters sąjunga, bet santuoka, kuri yra šeimos teisinis pagrindas, gali būti bele kas.

Sekančio straipsnio įdomus pats pavadinimas:

Mark Regnerus “New data show “gender-affirming” surgery doesn’t really improve mental health. So why are the study’s authors saying it does?“ (Nauji duomenys rodo, kad “socialinę lytį“ įtvirtinanti chirurgija iš tikrųjų nepagerina psichinės sveikatos. Kodėl tuomet tyrimo autoriai teigia priešingai?)

Su įdomiu analogišku atveju susidūriau mūsų 15 min. Po straipsniu, išaiškinančiu, jog mokslininkai galutinai nustatė, kad jokio homoseksualumo geno nėra, kaip ir nėra jokių aiškių vieningų priežasčių, nurodančių, kad tokiais gimstama, kažkoks mūsų biologijos mokslininkas “išaiškino“, kad tai būtent ir reiškia, kad homoseksualumas kai kuriems žmonėms – neišvengiamas ir kad nieko pakeisti negalima. Išaiškino taip, kad aš nieko nesupratau, turbūt taip pat, kaip ir jis. Na, bet nieko nepadarysi – tokie jau tie mūsų “mokslininkai“…

Apibendrinsiu savais žodžiais. Nėra nieko blogiau, kaip išauklėti vaiką taip, kad jam viskas galima, o jeigu ką – kiti kalti. Tai parodė ir “antisisteminių antirastistų“ judėjimas, turbūt dar tebevykstantis. Net jeigu kažkur tie kiti ir iš tikrųjų kalti, “aukos“ pozicija niekada jokių problemų neišspręs, tiktai dar didins tų “aukų“ skaičių. Tą patį taikau ir visiems lytiškai “netradiciniams“ bei LGBT.

%d bloggers like this: