• 25) Apie diversifikuotas madas, bažnyčią ir maištą.

    25

                    Pirmiausiai visą AI gemalams pateiktą informaciją reikėjo išrūšiuoti. Jos buvo be galo daug. Į pradinę užklausą – pagal kokius kriterijus jau yra surūšiuota visa surinkta informacija, AI pateikė tik vieną atsakymą – „Gyvenimo būdai“. Na žinoma. Koks dar kitoks galėtų būti atsakymas? Jos darbinė AI ir dirbo būtent tokiu principu – nors galutinė AI sugeneruotų idėjų sklaida buvo pateikiama potencialioms vartotojoms įvairiais keliais, faktiškai iki šių idėjų realizavimo buvo prieinama per gyvenimo būdus – jų analizę ir skatinimą.

                    Todėl reikėjo pateiktą informaciją suskaidyti ir pagal kitokius kriterijus – kokias gyvenimo būdų ypatybes šie atspindi. Tokiu būdu AI pateikė daug daugiau atsakymų. TSS žvilgsnis pirmiausiai užkliuvo už skyrelio „Mada“ – jos sesers sritis, ta, kuria domėjosi dauguma, o ji dar ir papildomai, nes kartais bendradarbiaudavo su seserimi kurdama naujus produktus – ši jos amžinybės programoms pritaikydavo reikiamus apdarus, kuriems vėliau kartu sukurdavo skatinimo programas.

                    Kas įdomesnio? Aha, „Disastrous Rebels“[11] praėjusį rudenį išleido mados kolekciją „Rebel rebel yell“[12] – tokią gana rokerišką, ar kaip ten vadinasi, žodžiu, klasika, daug kam tinka. Šį pavasarį jos išleido visai kitokią kolekciją „The no gender rebels“[13] – priešingai rudeninei ši buvo avangardinė ar kaip tai vadinasi. Šaunuolės, diversifikuoja rinką. Pridėta visokių pasakojimų apie laisvą maištininkių širdį (prie pirmosios kolekcijos) bei apie tai, kad bet kokia lytis – konstruktas, tapatinimasis su ja – irgi konstruktas, nesitapatinimas – irgi konstruktas, žodžiu, viskas – konstruktas, o konstruktai – labai negerai, labai (tai jau prie antrosios kolekcijos). Žodžiu, maištauk ir pirk „Disastrous Rebels“ drabužius! Pagal kurį tik nori konstruktą ar nekonstruktą. Ir, matyt, pirko. AI susiejo skirtingas žinias apie tai ir sudėjo į vieną vietą. Galiausiai – straipsnis apie tai, kaip antrosios kolekcijos pristatymo metu garsi agenderealių post-avangardo grupė LOSH („Living Outside Society‘s Shit“[14]) – pristatė savo projektą „The real gods have no identities at all“[15]. Į savo mėgstamo brendo suburtą renginį susirinko nemažas būrys „klasikinių“ maištautojų. Neilgai trukus tarp šių ir „avangardisčių“ užvirė nemenkos muštynės, buvo iškviestas visas robočių-policininkių padalinys, buvo nukentėjusių, šį įvykį plačiai nušvietė žiniasklaida. Puikumėlis. Gražaus pinigo galima uždirbti, kai dėl tavo produkcijos net mušamasi, kai tai tinka ir tradicionalistėms, ir modernistėms.

                    Dar buvo surinkta daugybė informacijos apie įvairiausias lytis bei skirtingas muzikines sub-kultūras. Gerai, kad ties tuo dirbo AI, ji surūšiavo informaciją taip, kad kuo mažiau kartotųsi. TSS pasklaidė. Nieko naujo, nieko įdomaus. Kaip tai galėtų įtakoti pasirinkimą gimti? Neaišku.

                    Tuomet TSS dėmesį patraukė aplankas „Bažnyčia“. Ji pati tuo nelabai domėjosi, neseniai tik atkreipė dėmesį, kad visokių bažnyčių daug minima prie gerosios mirties paslaugų, daugiausiai tai būdavo apibūdinama kaip „ritualinės paslaugos“. Mhm, geroji mirtis gi kaip tik apie pasirinkimą negyventi, be to, tai kažkaip buvo susiję su jos paieška atsakymų apie BJK savižudybę. Reikėtų pasidomėti. Nuo ko pradėti? Katalikės! Pagal savo kilmę ji buvo katalikė, bent taip jai sakė gimdytojos. Net buvusi kažkaip krikštyta ar panašiai. Aišku, ji nieko neprisimena. Gera proga pasidomėti. Su šypsena pagalvojo, kad jau žino ką reiškia „jėzuitės rimbas“. Geras daiktas.

                    Štai kas patraukė jos dėmesį. Ten buvo gražu. Tose bažnyčiose. Akmens amžius, žinoma, bet savotiškai gražu. Labai negrabiai pripaišyta ir pridaryta skulptūrų visokių gyventojų, daugelis su tokiais sarafanais, ar kaip tai pavadinti, na, įsisupę į visokias klostes. Sustingę skirtingomis veido išraiškomis bei kūno pozomis. Kažkur žiūri ar kažką rodo. Taip nekonceptualu, kad net konceptualu. Žodžiu, taip niekas seniai nedaro. Jokių paaiškinimų, lentelių, iškabų, jau nekalbant apie šiuolaikines hologramas ir visokius likusius efektus. Toks vaizdas, kad tais laikais ir be paaiškinimų visoms buvo aišku kas ten pavaizduota. Ganėtinai keista, ir kam to tuomet reikėjo? Likę tik kažkokių stambių trumpų užrašų nežinomomis kalbomis užrašytų ant sienų. Atskirai kiekvieną dalyką įvertinus – kažkokia nesąmonė, bet bendras vaizdas… mhm… kažkaip didinga? Ir dar daug tokių lyg pliusų, prie kurių prikabinta tokia kaip gyventoja – negyventoja išskėstomis rankomis, suglaustomis kojomis ir labai keista veido išraiška. Šiurpoka.

                    Keletą bažnyčių ji buvo aplankiusi savo kelionių kartu su Kity metu, bet greitai iš ten išeidavo, nes jose atrodydavo pernelyg rimta, o juk kelionės metu labiau norisi pramogauti. Turbūt ir ten buvo kažkas panašaus, tik kažkodėl neįsidėmėjo. Tai kodėl dabar atkreipė dėmesį? Ta gyventoja… na, kur visur pasikartoja, be sarafano ir su tokia keista veido išraiška… jai pasirodė… na, taip – ji greičiausiai buvo mirus. Tik dabar ji apie tai pagalvojo. Keista. Ji net buvo tuo tikra. Kodėl? Ji niekada anksčiau nebuvo mačiusi mirusios gyventojos. Tai štai kaip jos atrodo? Tai taip atrodė ir jos draugė? Brrr… šiurpoka. Mirtis – visai negraži, bet… ji kažkokia kitokia, galas ją žino, tikrai keista. Ir kodėl tuomet tos gyventojos miršta?

                    Dar kas keista – visus tuos dalykus pamatę jos gemalai nei kiek neapsigalvojo. O juk turėjo suprasti, kad kai kuriems gali prisireikti mirti. O gal neturėjo? Gal čia tik jos vaizduotė kažką laužia iš piršto, pervargusi nuo visokių pergyvenimų ir įtempto darbo? Reiktų išsiaiškinti. Tai ką gi rašo ta bažnyčia ir apie tą bažnyčią?

                    Aha, štai kaip viskas yra. Pagal Deivystės dalijimosi teologiją (kas ta teologija?), gyventoja, deivės malone yra tokia pat galinga, kaip ir deivė. Ar kažkaip panašiai. Neblogai. Deivė, pagal TSS supratimą, buvo jų pagrindinė. Visose religijose pagrindinė, nei tai herojė, nei tai vadė, ji ir pasaulį sukūrė, ir gyventojas ir visi kiti nemoksliniai kliedesiai. Tai dar gerai, kad tuo pasauliu dalijasi, labai, mat, gera. O kur ji dėsis? Bet turbūt lengvatikėms urvinėms smagu, kad ji ta savo deivystės teologija dalijasi, matyt irgi kas nors gero. Jos gemalams, be abejo, tai turėjo labai patikti, štai kodėl jie į visokias keistenybes nesureagavo. Įdomu kaip dalijasi? Kaip socialiniame tinkle kokia nors informacija? Ai, nesupaisysi. Dalijasi, tai ir gerai. Reikia dalintis. Ir ką tai reiškia praktiškai? Aha. Kiek paslaugų!

                    Ne tokia ta bažnyčia, pasirodo, atsilikėlė. Diversifikuojasi ne blogiau kaip „Disastrous Rebels“. Tik nėra jokių pranešimų apie muštynes. Na, galima ir be muštynių, kitą kartą dar geriau be muštynių. Čia juk visokios apeigos. Ritualai, ar kaip jie vadinasi. Štai ir krikštynos. Toks kaip susiėjimas nemažas pavaizduotas. Kaip klube per koncertą, tik kad kažkokioje bažnyčioje. Panašu, kad visos pažįstamos. A, čia greičiausiai šeima, tai yra visos giminės. Dyvai. Ji niekada nematė savo visų giminių vienoje vietoje. Didžiosios daugumos nematė išvis. Įdomu, ar kai buvo jos krikštynos, jos buvo visos atėjusios? Reiks paklausti gimdytojų.

                    Buvo visokių paslaugų ir jų variantų. Atskiros mados linijos krikštynoms, pagal visokiausius gyvenimo būdus. Aišku, elitiniai užsakymai (atrodo, šie buvo ir populiariausi, gyventojos, kaip rodė užsakymų statistikos, mieliau rinkosi apdarus pagal tą ar aną įžymybę, o ne pagal kažkokį gyvenimo būdą). Specialūs ritualai – pavyzdžiui, pagal horoskopo ženklą. Kur dar dovanų krikštijamosioms linijos… Krikštijančios, tai yra kunigės irgi galėdavo visaip prisiderinti apdarais, parinkti muziką, netgi užsakyti jos atlikėjus ir taip toliau, taip toliau… Beje, pačios kunigės, pasirodo, irgi taikėsi į įvairias įžymybes – kas parašius knygų, kas sukūrus muzikų, kas šiaip palaikė gerus ryšius su kitokiomis įžymybėmis ir jų palikuones iš eilės krikštijo – tokios buvo populiaresnės.

                    Daug įdomiau visokios vestuvės. Pasirodo, ne tik ouldskūlerės domėjosi visokiomis senienomis, tokia keista proga turbūt net ir modernistes patraukdavo prie kokių nors iškasenų. Nors vargu ar kokios nors rimtos modernistės dar užsiiminėdavo tokiomis atgyvenusiomis santykių įteisinimo formomis kaip santuoka, ir dar tokios formos, kur tuokiasi tarpusavyje tik dvi gyventojos. Užtat tos nedaugelis iš visų šiuolaikinių gyventojų, kas dar užsiiminėdavo, galėdavo ta proga išskirtinai prisilinksminti kaip nori. Gal todėl ir užsiimdavo? Visai gal ir nieko, galėtum prisikviesti daug draugių iš socialinio tinklo… Ar ko jos ten prisikviesdavo? Įdomus tas pasaulis, vadinamas bažnyčia.

                    Galėjai atjoti į bažnyčią su šarvais. Apsirengti senovinėmis karalienėmis ir net išsinuomoti tikras karūnas (neblogi daikčiukai, vienok). Arba atvažiuoti tokiu senoviniu dideliu, pavojingu automobiliu, kur pačios gyventojos vairuoja. Atskristi. Atplaukti. Užkopti. Nusileisti. Ir dar visokių variantų. Galėjai, beje, visur pasivaidenti ir holograminiu būdu, pavyzdžiui iškart šimte bažnyčių! Ir susikviesti visas tinklo drauges, tuomet tai jau jų turėtų išties daug prisirinkti, čia tai bent! O galėjai bažnyčią pasikviesti pas save. Į visokiausias vietas. Dargi tokią mažą, koplytėle vadinamą, galėjo sumontuoti. Ir taip toliau. Žodžiu daug visko. Net akys raibo.

                    Akys raibo ir nuo visokių kitokių pramogų. Įvairiausių ekskursijų. Parodų. Turistinių kelionių. Persirengėlių švenčių. Specialių pasirodymų (kai kurie buvo vadinami specialiu žodžiu „procesijos“). Visokių mokymų kaip pasiekti lyderystę, sėkmę, laimę, džiaugsmą, sveikatą, gerus santykius ir, be abejo, daug pinigų. Pasirodo, buvo daug koncertų. Net pačių avangardiškiausių. Kitokių menų. Dargi sporto, tiesa šito varianto, kaip ten sportuoti su deive, TSS nelabai suprato. Žodžiu, kiekvienai savo. Išties, daug, daug paslaugų. Visko ir nesuprasi. Ir nereikia.

                    Tiktai kainodara buvo ne iki galo aiški. Didele dalimi aiški – visokių tų proginių susiėjimų organizavimas bei visokie atrakcionai turėjo savo kainas arba kažką tokio, į ką buvo galima orientuotis. Tačiau visur buvo kviečiama aukoti. Dažniausi paaiškinimai – nes laikomos mišios ir dalinami sakramentai. Kas tai yra? Na, aukojimas – kaip ir žinomas dalykas – tai turbūt tas pats, kai įvairios organizacijos renka lėšas kovai už visokias teises ir laisves. O čia mat reikia išlaikyti bažnyčias, kažkokius vienuolynus, dar ten kažką, labdarą ar panašiai. Kodėl jos pačios neišsilaiko? Ir gaudavosi keistas dalykas – šį kartą tos pačios organizacijos, kurios rinkdavo lėšas šventai kovai dėl laisvės, pačios duodavo bažnyčiai pinigų. Kaip tai susiję? Beje, ne šiaip organizacijos, o labai konkrečios – tos, kurios vadino save politinėmis partijomis ar judėjimais ir dalyvaudavo visokiuose rinkimuose. Kai tik ateidavo tų rinkimų metas, jos pradėdavo dalyvauti kartu su bažnytininkėmis. Dalyvaudavo ir popiežė, o juk ta tai antra pagrindinė pas jas po deivės. Smulkesniais atvejais dalyvaudavo mažesnės atstovės. Visaip. Politikės visaip aiškino kaip ir kiek daug jos paaukoję bažnyčiai pinigų ir kaip jos labai vertina tą bažnyčią ir jų deivę, bet daug labiau negu deivę – tas, kurios tai bažnyčiai prijaučia. Beje, paprastai sakydavo, kad darydavo tai individualiai. Matyt turėdavo ką paaukoti, matėsi, kad jos ne kokios bazininkės. Aišku, įterpdavo kažką iš savo politinių programų. Irgi skirtingų, jei tik politinių programų būna skirtingų. Na, bet kuriuo atveju ten būdavo vienų prieš kitas kovojančių politikių ir jos ginčydavosi, kurios daugiau paaukojo bei kurios daugiau deivės gyventojėles myli. Bažnytininkės, savo ruožtu, aiškindavo kaip jos pritariančios šioms politikėms ir jų programoms ir kaip svarbu yra aukoti bažnyčiai. Ir panašiai. TSS nemėgo politikos ir politikių. Turbūt teks ir tuo pasidomėti. Gal ir tame slypi koks nors paaiškinimas?

                    Dar buvo rašoma, kad labai daug katalikių užsidarinėja vienuolynuose, buvo pavartotas žodis „bėga“. Kurių galų? Ten ką – geriau? Gaunasi problema – nebėra tiek vienuolynų, o paklausa labai didelė. Paskaitė apie vienuolynus. Susidarė įspūdis, kad iš ten ir atsirado pavadinimas apie jėzuičių rimbus – gyventojos nevalgydavo, kažko gailėdavosi ir visaip save kankindavo. Melsdavosi ištisai, tai yra kartodavo turbūt tuos pačius žodžius kažkam, ko nemato. Gūduma. Gyveno atsiskyrusios. Na ir kas? Ji irgi gyvena gana atsiskyrusi. Ir tam dar aukoti pinigų? Nors gal ir gerai, nors nenaudoja mokesčių lėšų, būtų suvis nepateisinama. Politikės kažkaip apie aukojimus vienuolynams patyli – nebuvo nei vieno pranešimo apie tai. Vėliau dar pasidomės ir politika.

                    Kol kas pabaigė domėtis religijomis. Įvairūs duomenys rodė, kad populiariausios buvo hinduizmas ir budizmas. Daug labai gerų psichologinių technikų. Ypač atsipalaidavimui. Tai čia jau vėl apsireiškė visokiausios psichologinės klinikos. O jau paslaugų paslaugėlių… Čakrų ir aurų išvalymai, karmų koregavimai, diagnozavimai, įvairūs sąmonės, pasąmonės, nesąmonės, proto, minčių, jausmų, kitokių reikalų išvalymai, susitaikymai ir prisitaikymai, teta, beta, gama bangos ir dar, ir dar… galiausiai visokie energetiniai kūnai. Či ir chi, kundalini – šmandalini, įvairių keistų pavadinimų – tiek daug skirtingų energijų rūšių, kiek žinojo gerbiamos hinduistės ir budistės, per visą istoriją mokslininkės dar nebuvo atradę. Šiame reikale populiarus buvo tarptautinis turizmas kažkur į Aziją, tačiau dėl politinių priežasčių šiais laikais ribojamas, todėl kaip alternatyva kažkokių mažųjų Azijų buvo prisikūrę vietose. Beje, paslaugų infrastruktūra buvo kur kas paprastesnė nei katalikių – ypatingų bažnyčių nereikėjo, viską, ką reikia, atpalaiduodavo, apšviesdavo, nušviesdavo ir išlaisvindavo pačios kunigės – nekunigės, guru vadinosi. Tokios mini deivukės, reikia suprasti, kad pas jas buvo daug pagrindinių. Gal ir nieko. Kiekviena guru buvo už kitą guriškesnė, sveika konkurencija, visai kaip pas gyventojas. Beje, jei sarafanų buvo daug katalikių bažnyčiose pripaišyta, tai pas šitas madoje buvo pačioms dėvėti sarafanus – dažniausiai oranžinės spalvos. Tas tai nelabai – neoriginalu ir neskoninga, nors, pagalvojus, kažkuo priminė dirbančiųjų sueigą jos įprastiniuose baruose, ten irgi visos buvo apsirengusios viena į kitą panašiai. Didelio mąsto kaštų ekonomika?

                    Daugiausiai, kas buvo rašoma apie islamą – kokia tai taikinga religija. Išties. Ir ji turėjo daug vidinių organizacinių reikalų. Kūrėsi vis naujoviškesnės islamo bažnyčios, kurios buvo kitokios nei senoviškos, todėl – vis teisingesnės. Kiekviena – vienintelė teisinga. TSS prisiminė kažką panašaus girdėjusi ir apie katalikes. Kad katalikės kažkaip yra ne vienintelės tokios katalikės, o yra ir kitokių katalikių, jos dargi kitaip vadinasi. Kurios neturi popiežės. Na, bet turi savo pagrindines. Nors deivė – ta pati. Normali korporacinė struktūra. Tiesa, geriau sutvarkyta, nes toje korporacijoje apie nesutarimus kažkaip negirdėti. Štai net kažkokia visos Rusijos patriarchė iš Pekino susitikinėja Vatikane su popieže. O štai islamistės (TSS niekaip nesuprato, kodėl jos visur vadinamos musulmonėmis) – nesutaria, ir ne juokais. Bet yra labai taikingos. Tai gal dar viskas susitvarkys. Tiek to, gana to islamo.

                    Vis labiau srovėje buvo garbinti visokias statulėles. „Jėzus“ – taip vadinosi populiariausioji. Tokia gyventoja su barzdele ir sarafanu, o kartais nuoga su tokiu apryšuliu. Dažniausiai juodaodė, bet pasitaikydavo ir albinosių, TSS net apsidžiaugė. Bet konkuravo ir daugybė kitokių. Pagal aprėdus ir vardus šį kartą padvelkė ne Azija, bet Afrika. Na, taip ir buvo paaiškinta – šios deivės yra kilę iš seniausių kultūrų bei populiacijos lopšio – Afrikos. Joms reikėjo ką nors aukoti. Geriausiai – kasdien. Panašiai kaip šerti šunį. Reikalingų tam prekių pasirinkimas, be abejo, buvo didelis. Aptarnaujantis personalas buvo panašus į guru, tik vadinosi šamanėmis ir panašiai. Konkurencija, be abejo – didelė.

                    Kitos gyventojos garbino gamtą. Mylėjo ją. Ne šiaip mylėjo, bet ir pasimylėdavo. TSS perskaitytą straipsnį apie ekoseksuales puošė nuogalių nuotraukos, kuriose dalis santykiavo tai su samanomis, tai su medžių drevėmis. Na, turbūt tai religija taupančioms. Bet labai modernu, nors rašoma, kad šis judėjimas siekia dar XXI amžiaus pradžią. Ekocentrizmas šiais laikais – srovėje.

                    Buvo nemažai religijų, susijusių su ateivėmis. Ateivės jose ir yra pagrindinės. Iš įvairiausių planetų. Vienos pasirodė jau seniai ir pastatė, pavyzdžiui, Egipto piramides, kitos – ne taip ir seniai. Beje, kai kurios religijos tvirtino, kad Jėzus arba Buda, apie kurias rašė visai kitose religijose, irgi buvo ateivės. Tai čia kažkaip reikia suprasti, kad šios religijos paaiškindavo ir kitas religijas? Na, bet ateivės tokios – jos kažką paaiškindavo arba perspėdavo. Kaip ir kitose religijose, reikėdavo būti pašvęstai, kad iki galo ką nors sužinotum arba suprastum. O šiaip visos laukė ateivių pasirodymo, kad jas išgelbėtų ir nuskraidintų į kurią nors planetą ar žvaigždę. Prekybos apyvarta – menka. Taip pat tai nebuvo gerajai mirčiai patogios religijos. TSS pagalvojo apie sektas ir ateivėmis domėtis nustojo.

                    Dar buvo keli straipsniai, nagrinėjantys ar deitizmas – religija. Šio pagrindas – informacija, kad viskas Visatoje – informacija, informacija – svarbiausia, todėl mes turime gerbti, mylėti ir saugoti informaciją, ji turi būti laisva ir neliečiama. Čia tai savaime aišku. Visos protingos gyventojos žino, kad informacija – didžiausia vertybė ir didžiausias turtas, o turtas – šventa. To nesupranta nebent bazininkės, užtai ir yra tokios neturtingos. Tai kokia čia religija? Jokių deivių, grynas mokslas, viskas tikra, nes informacija – tai, kas tikra.

                    Religinių reikalų buvo ir daugiau, kur kas daugiau. Kai prasidėjo visokios kortos, būrimai, užkeikimai, magijos, astrologijos ir panašiai, TSS nusprendė daugiau nebesivarginti. Ypač kai prasidėjo raganos, ypač Wicca, apie kurias žinojo ir taip jau daug. Tai labai populiaru, daugelis užsiiminėja arba bent domisi. Be to, turbūt ir vėl bus susiję su gamta ir panašiai. Užteks, jau ir taip pavargo. Satanistėmis, kurios visada buvo srovėje, jau ir nesidomėjo – ir taip žinojo, kad šios taikingos kaip ir musulmonės, o visokie įtarimai, kuriuos kitos religijos joms bando primesti, ypač katalikės – visiški išsigalvojimai, niekai, matyt, kad iš pavydo.

                    Žodžiu, tos religijos – visai nieko. Tiesiog gyvenk ir žvenk. Ir vėl jokios priežasties negimti. Dargi jokios priežasties numirti.


    [11]                                         „Pražūtingos maištautojos“ (anglų k.)

    [12]                                         „Maištininkės klyksmas“ (anglų k.)

    [13]                                         „Maištininkės anti-lytininkės“ (anglų k.)

    [14]                                         „Gyvenančios Už Visuomenės Šūdo Ribų“ (anglų k.)

    [15]                                         „Tikros deivės neturi jokio identiteto“ (anglų k.)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: