• 29) Kaip nepatartina vaikščioti po nepažįstamą rajoną.

    29

                    TSS ilgai bare neišbuvo. Išgėrė dar trečią, tačiau vietoj to, kad pralinksmėtų, išdrąsėtų ir eitų su kuo nors pabendrauti, jai pasidarė nejauku. O taip gera buvo su ta… Jona. Beje, kuri prašė ją vadinti juo. Visiška nesąmonė. Tai, reiškias, tokios tos ouldskūlerės? Teko sau prisipažint, kad ji užsuko į šį barą ne šiaip sau – slapta vylėsi ką nors ištyrinėti, sužinoti, ypač, jei užtiks ouldskūlerių. Ir še tau, kad nori! Sužinojo tik vardą, ir tas dar kažkokios neaiškios lyties. Beje, tenka pripažinti, įspūdžių buvo daug vien jau nuo to vardo. Taip niekas nedarė, na, kad imtų ir visai nepažįstamai gyventojai pasakytų savo vardą. Ir dar kažkokį kreivą. Iš gyventojų, kurios slepia savo informaciją, ji tikrai to nesitikėjo. Ir ką ji ten kalbėjo apie pasitikėjimą? Į galvą atėjo keista mintis – taip, ji pasitiki ta gyventoja, ėmė ir pasitikėjo. Taip laisvai atsakinėjo į visiškai kvailus klausimus! Na, ne tai, kad kvailus, kažkokius… nesuprantamus? Ar visa, kas nesuprantama, yra ir kvaila? Bala nematė. Faktas, kad ji kažkaip pagalvojo, pati to nejausdama, kad gyventoja, kuri slepia informaciją nuo pasaulio, bet neslepia nuo jos – verta pasitikėjimo.

                    Ir tai labai keista. Nes ta Jona daugiau taip nieko ir nepasakė. Vietoj to, kad TSS būtų išklausinėjusi ją, Jona išklausinėjo TSS. Nieko sau! Ir ką gi, įdomu, ji norėjo sužinoti? Ir kam? Beje, tas keistas jausmas tarsi atrodytų, jog Jona visus atsakymus ir taip jau žinojo. Ji net žinojo ko paklausti! Bet kodėl iš viso klausinėjo? O pati nieko neatsakė bei nepaaiškino? Kalbėjo mįslėmis. Gal ji nenormali? Nebūtų keista, ji seniai jau buvo susidariusi įspūdį, kad visos tos ouldskūlerės – nenormalios. Bet visgi. Nors be perstojo mostagavo ta savo ranka ir vis juokėsi, neatrodė išprotėjusi. Atvirkščiai. Ji kažką žinojo… Beje, kas dėl informacijos apie jaunąsias savižudes. Įdomu, įdomu… Reiks patikrinti.

                    Vietoj to – ieškoti kažkokios Kristaus. Ir dar sekti. Kas ta Kristus? Kristus… Galbūt čia glūdi kažkokia paslaptis? Reiks patikrinti.

                    O ką veikti dabar? Daugiau mįslių nesinorėjo. Bendravimo taip pat. Dėl kažkokios keistos priežasties. Tarsi TSS jau būtų radusi su kuo norėtų bendrauti. Su Jona. Ta, kuri drąsiai pašaukė ją tikruoju vardu. Ir dar tą tikrąjį vardą atkapstė. To dar nebuvo. Ekstravagantiška kažkaip viskas. Nors kažkaip labai… nuoširdu? Nežinia iš kur galvon atėjo šis keistas žodis. Dažniausiai jį girdėdavo visokiuose politiniuose pasisakymuose apie jausmus, reiškiamus kovojant už teises ir prieš diskriminaciją.

                    Ji dar kartą apsidairė. Tos likusios turbūt irgi oldskūlerės, užtai ji čia taip visuomet keistai jaučiasi. Greičiausiai, jei bandys su jomis bendrauti, jos irgi nieko nesakys, tiktai klausinės. Užteks tų klausimų. Ji taip norėjo pati Jonos dar tiek daug paklausti. Kodėl jai taip nesiseka su atradimu, su tais gemalais? Ir dar… pati nežinojo kas dar. Bet paklaustų. Jei tik ta Jona būtų šalia. Bet ji išėjo, laikas eiti ir jai.

                    Namo eiti nei kiek nesinorėjo. Rudenėjo ir jau darėsi šiek tiek žvarboka, bet toks oras tuo metu jai kaip tik labai tiko. Atvėsina. Nes galva jau perkaitusi. Šiaip buvo dar gana šviesu. Ta proga sumanė kiek pasivaikščioti, nurimti. Na ir kas, kad nepažįstamas rajonas?

                    Tai buvo girta mintis, kaip vėliau suprato TSS. Nors iš pradžių taip neatrodė. Ją visada mokė, kad į nepažįstamus rajonus geriau neiti. Nors ir laisva šalis, o nusikalstamumas – beveik panaikintas, bet gyventojos dažnai gyvena susiskirstę pagal visokius gyvenimo būdus ir gali taip atsitikti, kad kažkuriame rajone visai kitaip supranta laisvę, nei tu supranti. Tuomet gali įžeisti vietinių jausmus, pasirodyti, neduokdie, nekorektiška ir netolerantiška, žodžiu, bereikalingi nemalonumai. Na, TSS niekada ir nebandė į jokius neaiškius rajonus užeiti. Kam to reikia? Yra jos gyvenamasis, darbo rajonai, kitus rajonus siūlo turistinės agentūros, kai jau kur nors keliauji, o kokių rajonų dar reikia? Visą kitą gali surasti internete.

                    Tačiau šį kartą ji nusprendė pasivaikščioti. Smalsiai dairėsi aplinkui. Rajonas atrodė skurdokai. Negalėjo paaiškinti kodėl. Toks tarsi senovinis, bet visai nesenovinis. Irgi negalėjo paaiškinti kodėl. Gal kad nėra nei įprastinių stiklinių pastatų, nei didelių daugiaaukščių? Gyventojos nekreipė į ją dėmesio. Buvo ir daugybė normalių, o buvo ir keistai neatpažįstamo stiliaus – tokių kaip bare. Neišraiškingos, bet ir ne vienodos – atvirkščiai dirbančioms. Tarp jų daug perdėm maskulinizuotų. Visa laimė, kad TSS irgi nebuvo apsirengusi kaip į darbą, buvo savo maskuojančiame stiliuje – sportinėje aprangoje. Lai visos galvoja, kad ji išbėgo pasportuoti, kaip tik atitinka jos įvaizdį tinkle. Na, o po sporto kas čia tokio ir į barą užsukti? Turbūt todėl niekas pernelyg nekreipė į TSS dėmesio. Dėmesį atkreipė nebent TSS, nes ji pastebėjo dar kelias albinoses. Tiesa, šios greitai dingo.

                    Staiga vaizdas pasikeitė. Praėjo  nedidelę arką, išpuoštą kažkokiais kringeliais. Vakarėjo, bet ši miesto dalis buvo kur kas mažiau apšviesta. Iš kažkur baubė keistas gerklinis garsas. Lyg gyventojos, bet nieko panašaus ji dar nebuvo girdėjusi. Pratisai baubė kažkokius skardžius garsus, vienok tai galėjo būti ir savaip giedami žodžiai. Pastatai panašūs į tokius, kuriuos matė anoje miesto dalyje. Tik labai daug kur užtrauktos užuolaidos. Virš tų pastatų į visas puses styrojo tokie aukšti siauri bokšteliai smailiais galais. Aukšti, bet palyginus su pastatais – nelabai. Buvo išsimėtę po kelis vienoje vietoje. Keli buvo visai netoli ir ant jų viršūnių buvo tokie, na, panašūs į tą jauną mėnulį, kuris kaip tik pradėjo šviestis danguje.

                    Pasirodė pirmosios gyventojos. Oho, jos buvo visos labai maskulinizuotos! Nekilo abejonių, kad jos visos – vienos lyties. Ir to paties gyvenimo būdo. Ir stiliaus. Dauguma apsirengę panašiai – baltais nei tai naktiniais, nei tai sarafanais, siekiančiais blauzdų vidurį ar čiurnas, galvos aprištos įvairiaspalvėmis ilgomis skraistėmis. Buvo šiek tiek ir kitokių aprangos variacijų, bet kažkodėl tai priminė jos dirbančiųjų rajoną, kur visos vaikščiojo šiek tiek skirtingos ir išsiskiriančios, bet, iš principo – vienodos. Beveik visos buvo su barzdomis. Šlykštu! Juk tai taip patriarchališka. Tuomet ji pastebėjo kai ką labai keisto. Iš pradžių pamanė, kad tai šmėklos. Rimtai. Net nusigando. Bet vėliau pagalvojo, kad artėja Helovyno šventės, tiesa, dar toli, bet daug kas pradeda švęsti dar labai iš anksto. Tai gal jos ir švenčia taip apsirengusios? Nors ne, negali būti. Ar tai iš viso gyventojos? Judėjo juodi siluetai, po kelis vienoje vietoje ir judėjo jie greičiau nei ten buvusios kitos gyventojos. Iš kitos pusės – tai irgi buvo tokie kaip sarafanai, ne, gal labiau marškos, labai jau palaidos ir visos siekė pačią žemę. Keistumas buvo tame, kad nesimatė veidų. Dar didesnis – ji praėjo pro kelias ir aiškiai pamatė akis bei nosių galiukus, ten, kur pagal žmogiško kūno proporcijas jos ir turėtų būti. Reiškia, tai gyventojos? Kodėl tokios keistos? Ką tai galėtų reikšt?

                    Vieną nustebimą pakeitė kitas. Iš pradžių TSS net suabejojo. Gal čia filmuojamas koks nors filmas? Nes, taip, tokį dalyką ji buvo mačiusi tik filmuose apie senovę. Iš už kampo išlindo ir prie jos artėjo dvi karės. Arba policininkės. Svarbiausiai – ne robotės, o gyventojos. Apsirengusios militaristiniu stiliumi, na toks yra populiarus kažkuriose ten subkultūrose, tačiau šiuo atveju buvo aišku, kad jos taip apsirengė ne dėl gyvenimo būdo, o dėl darbo. Mat nešėsi automatinius ginklus. TSS domėjosi istorija, todėl iš karto juos atpažino. Gal kokie netikri? Ne, taip neatrodė. Tos karės visai rimtomis veido išraiškomis žingsniavo besidairydamos po rajoną, o visos sutiktosios skubėjo joms užleisti kelią.

                    Nepaaiškinama jėga stūmė TSS eiti toliau. Mat jai atrodė, kad sapnuoja. Gal į tą kokteilį ko nors pripylė? Pradėjo imti nesuvokiama baimė. Jai atrodė, kad visos aplinkinės gyventojos kažko į ją šnairuoja. Bet pabijojo apsisukti. Tai atrodė nesaugu. Ačiūdie, priėjo gana gerai apšviestą ir visiškai tuščią skersgatvį. Reikia sprukti namo. Ta vieta – tikrai ne jai.

                    Skersgatvis išvedė į didelę aikštę, pilną gyventojų. Gyventojų – policininkių su automatiniais ginklais buvo dar daugiau, nebe kelios. Jos žiūrėjo į likusias gyventojas, o šios – į kažkokią sceną. Ši buvo šalia tokio didelio pastato apvaliu stogu su keliais pailgais, jau matytais bokšteliais, kuriuos puošė jauni mėnuliai. Sceną TSS pastebėjo, kai atsisuko ta kryptimi, kur žiūrėjo gyventojos, ji buvo visai netoli, pasirodo, tas skersgatvis vedė tiesiai prie minėtojo pastato. Ant scenos stovėjo toks kaip kelmas, o prie jo klūpojo viena iš tų gyventojų – šmėklų, tik be galvos apdangalo, tokiais ilgais juodais plaukais. Ji garsiai raudojo ir kartais kažką surikdavo. Šalia stovėjo viena iš policininkių, tik ne su automatiniu ginklu, bet su kirviu. Taip, taip – su tokiu didžiuliu kirviu, tokį TSS irgi buvo mačiusi kažkokiame filme apie senovę.

                    Turbūt jos tikrai šventė Helovyną. Tik pernelyg jau tikroviškai – pernelyg kraupiai. Ji išgirdo dejavimus kažkur iš viršaus – aukštai ant stulpo šalia pastato prie tokio skersinio buvo prikaustyta pusnuogė gyventoja – visai kaip ta… na, kaip ta iš bažnyčių. Tik ji dar buvo gyva. Pernelyg tikroviška. Atrodo, kad ji nevaidino ir jai iš tikro buvo labai blogai. Kodėl jos niekas nenuima?!

                    Staiga pasigirdo gyventojų ūžesys. TSS vėl atsigręžė į sceną. Gyventoja – policininkė tuomet bloškė tą šmėklą gyventojos galva ant kelmo ir prispaudė ją su koja. Aukštai iškėlė kirvį. Ir… galva nusirito!

                    Pasigirdo klyksmai ir garsus raudojimas. TSS pradžioje ir pati nesuvokė, kad ji irgi klykia, ir klykia, turbūt, iš visų garsiausiai. Tuomet pamatė daugybę į ją sužiurusių gyventojų. Ir ji pasileido bėgti. Bėgo taip, kaip dar niekada gyvenime nebėgo. Nebe dėl sveiko gyvenimo būdo – iš širdies. Nežinia kur bėgo – vienas skersgatvis, kitas… Tuomet išgirdo garsų automobilio pypsėjimą. Šis pasirodė pažįstamas. Ji metėsi jo kryptimi, iššoko į kažkokią gatvę tiesiai iš skersgatvio ir atsitrenkė tiesiai į savo automobilį.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: