• 41 skyrius) Keistasis. Apie šokančius majus ir PABAIGA.

    41

                    Teodoras sūpavosi krėsle. Tai žvelgė į monitorių, į ten šviečiančią paskutinę parašytą frazę, tai bukai dairėsi. Kartas nuo karto sugrįždavo tas stiprus troškulys, noras išgerti. Jis su juo susitaikė, nebekreipė dėmesio. Kada aš sapnuoju?, – mąstė jis. Galbūt dabar, viskas rodo į tai, kad būsiu patekęs į kitą realybę… O galbūt kaip tik atvirkščiai – visas gyvenimas iki dabar tebuvo tik sapnas?

                    Jis sėdėjo išsitaršęs, atsisegiojęs marškinius iki pusės. Nuvynioti sprogmenys netvarkingai mėtėsi visai šalia ant grindų. Darėsi karšta, kažkodėl darėsi labai karšta.

                    Šį kartą jis jautė, kad tarsi kažkas jį šildo išorės. Daugybė švieselių, mirksinčių patalpoje, kurioje jis sėdėjo duris kažkodėl užrėmęs spinta. Kartu su panašiai už lango žybsinčiomis geltonai raudonomis švieselėmis ir žvaigždėmis, susiliejančiomis į iškreiptus spindulius, sningant snaigėms sutemusiame žiemos vakare. Taip pat ir su visais kaukiančiais, spiegiančiais garsais, kurie tarsi šoko kartu su visu šviesos fejerverku. Tarsi radiatoriai šios šviesos ir garsai spinduliavo į jį savo nematomas bangas, tačiau Teodoras nesijautė lyg sėdėtų dirbtinės šviesos soliariume, ne – jis jautė tikrą šilumą ir pirmą kartą jautėsi toks gyvas.

                    Kartu su švieselėmis Teodoro akyse šoko mažyčiai embrionai, įvairiomis nutraukiotomis galūnėmis ir organais – kieno ritinėjosi tik galva, kas be kojų, kas be rankų – bet visi judėjo savo fantastišku ritmu, o vienam net pagal šią keistai spiegiančią melodiją iš prapjautos krūtinės iššokdavo maža širdutė, kuri plakė į kauksmo ritmą. Šalia ant kryžiaus kybojo tas pats žmogus, kurį matė vahabitų rajone, tik šį kartą su spygliuotu vainiku ant kaktos, kuris sukinėjo ratu galvą ir į taktą dejavo bei dūsavo. Kryžių apsikabinusi verkė ta pati moteris, kuriai buvo atlikta egzekucija, verkė taip, tarsi norėdama trankų kauksmų ritmą padaryti melodingesnį, o šalia jos piruetus su savo didžiuliu kirviu išdarinėjo jos budelis.

                    Maja… Jis prisiminė tą kvailą žodį, kurį kažkur perskaitė ir įsiminė, nes gražiai skambėjo, nors taip ir nesuprato, ką jis reiškia. Prisiminė ir apibūdinimą, jis toks keistas, kad buvo išmokęs atmintinai. Fizinių ar psichinių reiškinių pasireiškimo apgaulė. Iliuzija. Jis čia labai tiko. Maja šoko prieš jį. Savo lėtą užburiantį šokį. Vojeristė Maja. Jos Didenybė. Žybsinčių švieselių ir žvaigždžių šokis per dirbtinais garsais kaukiančią pūgą. Maja.

                    Pagaliau tai buvo tikra.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: