eugenika, rasizmas, abortai

12) 2020-07-03

11 knygos “Pasirengus gimti“ skyriuje paminėjau abortus. Tie, kurie naršė šią svetainę ir/ar skaitė pačią knygą, turėjo pastebėti, kad abortai yra viena pagrindinių temų. Ji yra kone skaudžiausia. Kas du mėnesius mes įvykdome po Holokaustą (per 2020 m. pirmus du mėnesius abortais buvo nužudyta virš 7 mln. žmonių, kai naciai žydų nužudė apie 6 mln. maksimaliais paskaičiavimais). Tiek, kad jis baisesnis už žydiškąjį – žydai turėjo bent teorines, o kai kurie ir praktines galimybes bėgti, slėptis ar priešintis, gi šie vargšai negimę žmonės tokių galimybių neturi. Yra ir dar žiauriau, bet apie tai papasakosiu kiek vėliau.

Pagrindinė organizacija pasaulyje propaguojanti ir atliekanti abortus – Planuotos Tėvystės Federacija (dažnai vadinama Planuotos Tėvystės Organizacija, angliškai – Planned Parenthood Federation of America, Inc. (PPFA) arba Planned Parenthood). Vien 2015 m. ji įvykdė beveik 1 mln. abortų pasaulyje:

“Planuotos tėvystės federacija 2015 m. nutraukė beveik milijoną negimusių kūdikių gyvybių“

Taigi, ši organizacija – pirmoji pasaulyje atidariusi gimimų kontrolės kliniką (tuo metu organizacija vadinosi kitaip), o šiuo metu yra aktyvi ne tik šioje srityje, bet ir politikoje, aktyviai besikišdama į politinius procesus daugybėje pasaulio šalių. Taip pat ir finansiškai, na finansiniai srautai abipusiai – jie patys irgi gauna nemenkas finansines injekcijas iš kai kurių valstybių. Aišku, aktyviausia ji yra savo tėvynėje JAV. Įsteigusi ir apdovanojimus už lyderystę prisidedant prie reprodukcinių teisių (kas išvertus į žmonių kalbą reikštų teises į abortus). Viena iš apdovanotojų – Hillary Clinton, viena aktyviausių šios organizacijos rėmėjų turbūt per visą jos istoriją. Yra ir daugiau apdovanotų įžymybių, nebūtinai tiesiogiai atstovaujančių JAV Demokratų partiją, nors dauguma – vienaip ar kitaip susiję. Kaip pirmame filmuke mano 4) 2020-05-08 bloge sako garsi JAV feministė Camille Paglia, kuri pati yra ir aktyvi kovotoja už abortus bei Demokratų partijos narė – kažkada ji irgi buvo aktyvi Planuotos Tėvystės Organizacijos rėmėja, kol suprato, kad realiai ši organizacija tėra Demokratų partijos padalinys.

Bet apie viską iš eilės. Mėgstu nuoseklumą rašant, todėl stengiuosi susieti naujesnes temas šioje svetainėje ir mano feisbuko profilyje su aptarinėtomis anksčiau. Tai pabandysiu padaryti aptardamas šios federacijos tarptautinio tinklo padalinį Lietuvoje. Be abejo toks yra ir jis vadinasi Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija. Užmetus akį į jų puslapį, į ją krenta naujienos apie LGBT. Sutapimas ne atsitiktinis, kaip jau rašiau straipsnyje čia – šie judėjimai yra artimai susiję ir taip yra visame pasaulyje. Na ir vienas iš 4 puslapyje pristatomų ekspertų – Socialdemokratų partijos narys Artūras Rudomanskis yra ne kas kitas kaip Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas. Ši asociacija yra pagarsėjusi kaip lytinio švietimo pamokėlių rengėja Lietuvoje – kol partijos kolegos kovoja, kad tokios pamokos būtų įvestos privaloma tvarka, ji pasirūpina kaip prieiti prie mokyklų, darželių ir pan. iki to laiko, kol tai bus padaryta. Lytinis švietimas, apie kurį daug rašiau 7) 2020-05-29 bloge, skirtas ne tik ugdyti palaidą jaunimo seksualinio gyvenimo būdą, bet ir diegti LGBT ideologines nuostatas, jo įgyvendinimas yra kone pagrindinė LGBT siekiamybė kiekvienoje šalyje. Gi pirmojo siekio įgyvendinimas kaip tik yra ir Planuotos Tėvystės Organizacijos vienas iš pagrindinių tikslų.

Todėl kuriam laikui palikime lietuviškąją jos atšaką, kurios dar viena ekspertė – buvusi socialdemokratė bei Pakso partijos narė Marija Aušrinė Pavilionienė yra tiek žymi, kad net pristatinėti nereikia, ir grįžkime prie šios pasaulinės organizacijos bendrai kaip tokios. Pradiniam susipažinimui, prieš tai buvusio teiginio paaiškinimui ir tam, kad neapkrauti jūsų ir nevargti su išvedžiojimais siūlau šį trumpą į lietuvių kalbą išverstą filmuką:

Abortas nepaisant nieko: “Planuotos tėvystės“ projektas

O bendrai susipažinus būtų įdomu panagrinėti šios organizacijos istorines šaknis. Štai kas apie tai rašoma:

“Už gyvybės apsaugą nuo jos pradėjimo momento pasisakantys amerikiečiai šiandien dažniausiai mano, kad „Amerikos nėštumo kontrolės lyga“, įkurta Margaretos Sanger prieš 100 metų ir vėliau pervadinta į „Planuotos tėvystės organizaciją“, yra susijusi su eugenika ir rasizmu. Tačiau tai tiesa tik dalinai. Tai lyg pasakymas, kad Šiaurės Amerikos krepšinio lyga (NBA) susijusi su profesionaliu sportu. Iš tikrųjų nėštumo kontrolės ir eugenikos judėjimai buvo vienas ir tas pats judėjimas – Margaret Sanger net du kartus bandė sujungti savo organizaciją su didesnėmis eugenikos šalininkų grupėmis.
Eugenikos ekspertas Eugenas Fischeris, skaitęs pranešimą M. Sanger organizuotoje konferencijoje apie populiaciją, tuo metu valdė koncentracijos stovyklą. Ji buvo įrengta vokiečių valdomoje Pietvakarinėje Afrikoje prieš Pirmąjį pasaulinį karą, kur Fischeris žudė, marino badu ir eksperimentavo su vietiniais afrikiečiais. Būtent Fischerio knyga apie eugeniką, kurią Hitleris skaitė kalėjime, privertė būsimąjį diktatorių patikėti eugenikos svarba.“

„Planuotos tėvystės“ valdyboje bei kitose jai artimose organizacijose dirbę žmonės, rašę į Sanger leistą „Nėštumo kontrolės apžvalgos“ žurnalą, dalyvavę jos organizuotose ir remiamose konferencijose bei „Planuotos tėvystės“ organizacijos apdovanoti žmonės buvo bjauriausi, paranojiškiausi 20 a. elitistai ir baltieji rasistai. Už juos baisesni buvo tik tie, kurie buvo pakarti Niurnberge. Po šių bylų, kur „eugenika“ pelnytai įgavo nekokią reputacija, šie Amerikos elitistai gąsdino perdėta „gyventojų pertekliaus“ grėsme, desperatiškai siekdami kontroliuoti kitų žmonių vaisingumą, jei reikia, sterilizacijos pagalba – šią politiką Sanger rėmė nuo 1934 metų.“

“Sanger draugai ir kolegos (tokie kaip Harry Laughlin) priiminėjo apdovanojimus iš nacių kontroliuojamų universitetų, viešėjo pas pas Hitlerį ir Himlerį bei didžiavosi, kad jų Amerikoje išvystytos priverstinės sterilizacijos programos kaip modeliai naudojamos vokiečių. Sanger redakcinėje kolegijoje buvęs ir dažnai savo straipsnius „Nėštumo kontrolės apžvalgoje“ publikavęs Lothropas Stoddartas buvo aukšto rango Masačiusetso Kuklusklano narys, kurio knygą „The Rising Tide of Color Against White World Supremacy“ (liet. „Kylanti spalvotųjų banga prieš baltojo pasaulio viršenybę“) Hitleris „Mein Kampf“ (liet. „Mano kova“) vadino „savo biblija“.
Eugenikai nebuvo marginalūs ekscentrikai. Jų gretose buvo Harvardo profesorių, protestantų dvasininkų, žymių gamtosaugininkų, pagal kuriuos yra pavadintos ištisos gyvūnų rūšys, trečiojo dešimtmečio turtuolių. Didžiausia paramos dalis eugenikos organizacijoms atkeliavo iš Carnegie korporacijos ir Rokfelerio fondo.
Aukščiausiojo Teismo teisėjas Oliveris Wendellis Holmesas, išreikšdamas nuomonę, kad priverstinė „silpnesnio mąstymo“ Virdžinijos moterų sterilizacija atitiko Konstituciją, pasakė liūdnai pagarsėjusią frazę: „Gana trijų kartų silpnapročių“. Kitas Sanger sąjungininkas Madisonas Grantas, žinomas Darvino sekėjas ir eugenikas, padėjo dešimčiai dienų Niujorko zoologijos sode išstatyti Afrikos pigmėjų Ota Benga narve kartu su orangutangu, norėdamas „iliustruoti evoliuciją“. Už savo paties gyvenimą atsakingas Benga tapo tik po dešimties metų.“

Visą straipsnį rasite čia:

Jason Jones, John Zmirak “Planuotos tėvystės organizacijos ir juodaodžių genocido ryšiai“

Blogiausia, kad tai nėra vien istorija, bet tokie dalykai, tik įmantresnėmis ir subtilesnėmis formomis, yra vykdomi ir toliau. Štai organizacijos Parlamentinis Tinklas Kritinėms Problemoms (The Parliamentary Network for Critical Issues) straipsnis:

Holy See, African bishops, and Kenyan NGOs object to UNFPA’s SRHR summit in Nairobi (Šventojo Sosto, Afrikos vyskupų ir Kenijos NVO protestuoja prieš Jungtinių Tautų Populiacijos Fondo Seksualinės ir Reprodukcinės Sveikatos ir Teisių viršūnių susitikimą Nairobyje)

Šiame 2019-11-08 straipsnyje tarp kita ko yra tokie pareiškimai:

“Jis [arkivyskupas Kivuva] pridūrė, kad šio viršūnių susitikimo organizatoriai užsieniečiai “sako mums, kad mes esame vargingi, nes mūsų yra per daug. Tai melas! Mes esame vargingi, nes jie atėmė ir vis dar atiminėja mūsų išteklius. Pažvelkite į Kongo DR, su visais savo mineralais, ji turėtų būti turtingiausia šalis.“

Galima ginčytis dėl Afrikos šalių prasto ekonominio išsivystymo priežasčių, tačiau jas spręsti naikinant skurdesnius gyventojus buvo ir Margaret Sanger viena iš pagrindinių idėjų, dėl kurios ji kūrė savo organizaciją. Kaip rašoma prieš tai pateiktame straipsnyje:

“Tie patys žmonės dešimtmečius dalyvavo tiek Amerikos eugenikos, tiek Sanger organizacijose ir dirbo kartu prie nesibaigiančių projektų. Tarp bendrų darbų buvo kontraceptinių tablečių kaip būdo mažinti Amerikos juodaodžių gimstamumą plėtojimas (ankstyvosios stadijos ir pavojingos tabletės buvo išbandytos su skurdžių kaimo gyvenviečių moterimis Puerto Rike), taip pat priverstinos sterilizacijos arba kastracijos įstatymų priėmimas, kurie buvo nukreipti į juodaodžius ir kitus skurdžiau gyvenančius žmones daugiau nei dvylikoje valstijų, įvardinant minėtų grupių žmones esant „silpnesnio mąstymo“, „nelanksčiais“ ir tiesiog „netinkamais“ būti tėvais. Šiandien „Planuota tėvystė“ kuria savo centrus skurdžiausiuose Amerikos rajonuose ir prieš tas pačias grupes veikia naudodama abortus.“

Dar vienas bjaurus būdas – selektyvūs abortai:

“Jie ignoruoja faktą, kad Veiksmo Programa [kalbama apie 1994 m. Kairo Tarptautinę Populiacijos ir Vystymosi Konferenciją, kur ši programa buvo priimta] įvardijo “technologijų naudojimą vaisiaus lyties nustatymui tam, kad abortuoti moteriškus vaisius“ ir taip vadinamą priešgimdyminę lyties selekciją “kenksminga ir neetiška praktika“ prieš merginas.“

Šių dalykų “prastūminėjimas“ nestebina, nes gana panaši praktika paplitusi ir kai kuriose taip vadinamose išsivysčiusiose vakarų valstybėse. Apie tai daugiau rašysiu kitą kartą.

Straipsnyje minima ir daugybė kitų “negražių“ dalykų. Be abejo, šiame viršūnių susitikime buvo priimta keletas dokumentų, iš kurių kone svarbiausias – Globalinė Deklaracija dėl Abortų, kuriai ir skirta daugiausiai straipsnio kritikos. Taip pat be abejo, kad viena iš daugelio jį pasirašiusiųjų organizacijų – Planuotos Tėvystės Federacija.

Taigi, eugenikos (vienas iš apibrėžimų – mokslinė teorija ir praktika, istorijoje buvusių bandymų taikyti genetikos žinias žmonių atžvilgiu (rasinė higiena)) idėjos ir toliau taikomos ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Daugelyje šalių pats žodis “eugenika“ gi kone uždraustas, nes ta sąvoka buvo pamatinė Hitlerio ideologijai.

Nepaisant to, matome, kad Hitlerio idėjos pasaulyje puikiai gyvuoja toliau bei yra pritaikomos praktiškai. Todėl negaliu niekaip sutikti su Y. N. Harario, vieno pagrindinių mano knygos įkvėpėjo (apie jo knygas daugiau žr. čia ir čia), reiškiamomis mintimis, kad evoliucionizmas (populiariau vadinamas nacizmu) galutinai pralaimėjo Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje 1945 m. Kaip ir su jo mintimi, kad maždaug 1990 m. lygiai taip pat galutinai pralaimėjo socializmas ir nuo to laiko vienintelė pasaulyje vyraujanti ideologija teliko liberalizmas. Pereituose bloguose jau daug rašiau apie tai, kad socializmas (arba komunizmas, jei norite) ne tik, kad kuo puikiausiai išgyveno, bet šiais laikais jau galutinai susiliejo su liberalizmu. Naująją ideologinę srovę aš, kaip ir daug kas, įvardinu liberalmarksizmu, dažnai tai vadinama leftizmu, kai kur – tiesiog liberalizmu, o man dar patinka “progresyviojo liberalizmo“ apibrėžimas. Nematau jokių teorinių priežasčių, kodėl neturėtų vykti tai, kas jau praktiškai ir vyksta – į šį liberalmarksizmą dar įsilieja ir nacizmo ideologija. Logiška, juk visos šios taip vadinamojo humanizmo ideologijos yra, metaforiškai kalbant, to paties medžio trys šakos.

Bet apie tai daugiau gal kiek vėliau.

13) 2020-07-09

Nors mano pozicija dėl abortų yra aiški (esu už gyvybę), bet pabandysiu šiuos dalykus panagrinėti, kaip sakoma, “kitu kampu“. Ar etiška moteriai pačiai norėt atlikti abortą? O ar etiška ją tai daryti skatinti kitiems? O jeigu skatina pats gydytojas – ar etiška? Jei taip – kokiais atvejais?

O jei tai dėl kūdikio gimimo su Dauno sindromu rizikos? Kaip rašo CBS News straipsnyje “Viduje šalies, kur Dauno sindromas nyksta“ (“What kind of society do you want to live in?“: Inside the country where Down syndrome is disappearing): “Vaikai, gimę su šiuo genetiniu sutrikimu, turi savitų veido problemų ir eilę vystymosi problemų. Daug žmonių, gimusių su Dauno sindromu, gali gyventi pilnus, sveikus gyvenimus, kurių vidutinė trukmė – apie 60 metų.“

Teko gana nemažai bendrauti su Dauno sindromą turinčiais žmonėmis bei jų artimaisiais. Gal šie ir ne tokie intelektualūs, kaip vidutinis žmogus, bet, patikėkit – tai patys geriausi ir teisingiausi žmonės pasaulyje, nes geraširdiškiausi ir nemoka meluoti. Laikau juos Dievo dovana žmonijai. Lygiai taip pat jais džiaugiasi ir tėvai bei kiti artimieji – pasakoja, kad tik iš pradžių būna sunku, kol išmoksti tinkamai su jais elgtis. O štai islandai giriasi, kad tokių pas juos beveik nelikę. Kokiu būdu? Kaip rašoma tame pačiame straipsnyje, “nuo to laiko, kai ankstyvaisiais 2000-aisiais Islandijoje buvo įvesti priešnėštuminės atrankos testai, absoliuti dauguma moterų – arti 100 procentų, kurių testai dėl Dauno sindromo buvo teigiami, nutraukė savo nėštumą.“ Pateikiami ir kitų šalių pavyzdžiai: “pagal naujausius prieinamus duomenis, JAV įvertino nėštumo nutraukimo dėl Dauno sindromo koeficientą 67 procentais (1995-2011), Prancūzijoje jis yra 77 procentai (2015), Danijoje – 98 procentai (2015).“

Kaip rašoma minėtame straipsnyje – moterys sutartinai pačios pasirenka tokią nėštumo baigtį prieš tai pasikonsultavusios su specialios nėštumo klinikos konsultantu. Tam prieštarauja Patricia Heaton straipsnyje “Islandija nešalina Dauno sindromo – jie tiesiog žudo kiekvieną, kas jį turi“ (Iceland isn’t eliminating Down syndrome—they are just killing everyone who has it). Šį ji parašė kaip atsakymą į minėtąjį CBS News straipsnį, paskelbtą Twitteryje. Jame sakoma: “Twitterio žinutė buvo ne tik moksliškai netiksli, bet ir iš tikrųjų neatspindėjo ją lydinčios istorijos. Taip, arti 100 procentų negimusių kūdikių, kuriems nustatytas Dauno sindromas, Islandijoje, kas yra siaubinga, abortuojami. Bet kai kurie žmonės, kurie buvo pakalbinti tame pranešime, neatrodė buvę 100 procentų įsitikinę, kad tai buvo padaryti teisinga. Ligoninė, kuri atlieka visus abortus Islandijoje, turi specialų kambarį tokiai procedūrai ir apdovanoja žudymą suteikdami abortuoto vaiko motinai “maldos“ kortelę, į kurią yra surašyti kūdikio lytis ir svoris bei išraižyti vaiko pėdučių įspaudai.

Bet kurio vaiko gimimas ketina atnešti didelių permainų tėvų gyvenime, tai dar labiau tinka pasakyti apie vaikus su negalia. Ar tas pokytis bus įvertintas kaip teigiamas, ar kaip neigiamas, dažnai priklauso nuo naujienų pateikimo. Daug tėvų skundžiasi, kad gydytojai linkę nupiešti ypatingai baisų paveikslą, kai konsultuoja tėvus atradus, kad jie yra nėšti sūnumi ar dukra su Dauno sindromu. Mark Lawrence Schrad, politikos mokslo docentas Villanova Universitete, kuris save apibūdina kaip liberalų “už pasirinkimą“ (t.y. už abortus) žmogų, apibūdina, ką jis ir jo žmona patyrė laukdami žinios ar jų dukra gims su Dauno sindromu. “Įkyrus ir pabrėžtinis reikšmingų sunkumų, kurie lauks mūsų kaip tėvų, įrodinėjimas buvo aiškiai taktinis gydytojo ėjimas tam, kad pastūmėti mus link aborto,“ – rašė ponas Schrad.“

Kyla įdomių minčių apie atsisveikinimo su savo pačios sprendimu nužudytu vaiku procedūrą, kuri man primena kai kurias senovines barbariškas civilizacijas. Įdomus ir šiuolaikinis “vakarietiškas“ požiūris į neįgaliuosius – visur kaip ir kovojame už jų nediskriminaciją, kitas teises, prieš jų socialinę atskirtį, tuo labiau – prieš patyčias prieš juos, o kita ranka skubame išžudyti, kol jie dar negimę. Įdomu, kaip būtų reaguojama, jei tokia praktika būtų, pvz., taikoma translyčių asmenų atžvilgiu?

Nes, kaip sako viena iš tų Islandijos nėščių moterų konsultančių, “mes nežiūrime į abortą kaip į žmogžudystę. Mes žiūrime į tai, kaip į dalyką, kurį pabaigėme. Mes pabaigėme galimą gyvenimą, kuris būtų galėjęs turėti didelių komplikacijų… užkirsdami kelią vaiko ir šeimos kančiai.“ Įdomu, ką ta moteris pasakytų, jei jos pačios galimas tolimesnis gyvenimas būtų kieno nors užbaigtas toje pačioje vietoje tik ištarus tuos žodžius (pvz., kokiu kirviu į kaktą)? O juk kodėl gi ir ne – lygiai taip pat yra galimybė, kad tolimesnis jos gyvenimas gali būti kančia jai ir šeimai, gyvenime visko pasitaiko?

Su tokiais dalykais kovoja JAV respublikonai, kurie 2019 m. pabaigoje pateikė “Dauno sindromo diskriminacijos aborto būdu draudimo įstatymo projektą“:

Alexandra Desanctis “The Quest to Ban Selective Abortion“ (Siekis uždrausti selektyvius abortus)

Nors visuomenės nuomonė tam gana palanki, šiame National Review publikuotame straipsnyje sakoma, kad bus nelengva, nors “abortų teisių rėmėjams šios rūšies selektyvūs abortai kelia keblių problemų. Siekiantys ginti abortų galimybęs linkę argumentuoti, kad pasirinkimas yra visiškai nėščios moters reikalas, todėl jos motyvacija niekuomet negali būti abejojama. Šią logiką remiančios gynimo grupės, tokios kaip Planuotos Tėvystės Organizacija ir NARAL kovos, kad atmestų bet kokį konkretaus aborto atsisakymą, net jei tai tokie šlykštūs dalykai kaip moteriško vaiko abortavimas dėl to, kad jis nėra vyriškas. Faktiškai šios grupės iškėlė bylas tam, kad blokuotų įstatymų projektus, kurie draudžia selektyvius pagal lytį abortus.

Tie, kurie nori, kad abortai būtų legalūs bet kuriomis aplinkybėmis, rizikuoja būti apkaltinti nenuoseklumu, jei jie pripažįsta, kad ne kiekvienas aborto pasirinkimas yra vienodai pagirtinas. Jei jie sutinka, kad turbūt valstybė turėtų kontroliuoti abortus, pasirinktus dėl mizoginistinių ar rasistinių priežasčių – jei jie pripažįsta, kad valstybė išvis turi kokią nors rolę reguliuojant abortus – jie leidžia savo protui klajoti prie klausimo: Dėl ko būtų gerai gerai pasirinkti abortą dėl kitos, galbūt dar labiau savivale pagrįstos priežasties?“

Pakomentuosiu, kad NARAL (National Abortion Rights Action League (Nacionalinė Veiklos dėl Abortų Teisių Lyga), seniau – National Association for the Repeal of Abortion Laws (Nacionalinė Asociacija dėl Abortų Įstatymų Panaikinimo)) yra taip pat didelė ir garsi, JAV Demokratų partiją palaikanti ir jos palaikoma JAV organizacija, kuri būtent užsiima veikla teisės srityje bei finansiškai remia lytinį švietimą. Įdomios jos sąsajos su antrosios feminizmo bangos gimimu, bet kol kas jų nei tos bangos nenagrinėsiu, šiek tiek apie tai buvo pirmajame mano bloge, gal dar kai kuriuose kituose.

Jungtinėje Karalystėje tuo metu kovojama prieš kiek kitokio pobūdžio – priverstinius abortus:

Society for the Protection of Unborn Children (SPUC, Negimusių Vaikų Gynimo Draugija) “UK judge orders forced abortion, says doctors can restrain woman to do it“ (JK teisėja įsako priverstinį abortą, nurodo, kad gydytojai gali sutramdyti moterį, kad tai padarytų)

Straipsnyje trumpai konstantuojama:

“JK gydytojai turi atlikti chirurginį abortą moteriai, turinčiai mokymosi sunkumų, be jos sutikimo, nusprendė Apsaugos Teismo teisėja.“

JK Apsaugos Teismo jurisdikcijoje yra žmonių, kuriems trūksta protinių pajėgumų priimti sprendimus už save, turtas, finansiniai reikalai ir asmens gerbūvis.

“SPUC generalinio direktoriaus pavaduotojas John Deighan pareiškė: “Tai yra pasityčiojimas, kuris turėtų šokiruoti kiekvieną teisingai mąstantį žmogų. Tai yra toks žiaurumo ir barbariškumo lygis, primenantis kaip su žmonėmis su psichinės sveikatos problemomis buvo elgiamasi 1930-ųjų nacių Vokietijoje. Priversti asmenį darytis abortą yra nepakenčiama ir tokia veikla medicinos vardu kelia klausimų teisės ir teisingumo struktūroms mūsų visuomenėje.

“Šis priverstinio aborto atvejis iškilo tik po kelių mėnesių po to, kai JK teisėja pabandė priversti 22 savaites nėščią moterį atlikti abortą prieš jos valią.

2019 m. birželį ponia Justice Lieven nurodė gydytojams įvykdyti vėlyvo laikotarpio abortą moteriai, turinčiai mokymosi sunkumų, nepaisant to, jog buvo pripažinta, kad tai yra prieš moters valią. Sprendimas vėliau buvo panaikintas Apeliacinio Teismo po to kai kilo masinis visuomenės pasipiktinimas.“

O man įdomių sugretinimų kyla su barbarų kultūra. Pvz., senovės Spartoje irgi žudė net jau gimusius kūdikius, jei rasdavo, kad jie “netinkami“ dėl kokių nors fizinių defektų. Taigi, savo elgesiu ir mąstymu mes jau ten. Patyčios toje kultūroje, patikėkit, klestėjo, mat požiūris į kitą žmogų buvo kaip į kokį savo daiktą. Neretai sulaukiu virkavimų iš savo komentuotojų dėl mūsų patyčių kultūros, na ir per visus galus apie tai rašo kalba visokie psichologai, žurnalistai, inflūenceriai, įvairaus profilio bei kalibro žvaigždės ir žvaigždutės – reikia stabdyti. Manote, kad tokioje visuomenėje jas galima sustabdyti įvairiais lankstinukais?

Galiausiai, kaip rašoma tame pačiame National Review straipsnyje, “iš tiesų tai kiekvienas abortas yra selektyvus. Jis atrenka žudymui tuos negimusius vaikus, kurie yra laikomi išsitraukę trumpąjį šiaudą, kad ir kokia bebūtų priežastis. Štai kodėl neribotų abortų propaguotojai koneveikia įstatymus, kurie išryškina iškrypėliškumą žudymo tų, kurie laikomi “netinkamais“ ar kurių gyvenimai laikomi nevertais gyventi. Abortas yra nusistatymas, kad galingas gali naikinti silpną – nesvarbu dėl kokių priežasčių.“

Šis paskutinis sakinys jau kalba mums apie fašizmą. Prisimenate kaip D. Trumpas neseniai riaušininkus ir “protestuotojus“, priskiriamus Demokratų partijos palaikytojų stovyklai, pavadino kairiaisiais fašistais?

Apie dar didesnius barbariškumus ir žiaurumus bus vėliau.

14) 2020-07-17

Apie senovės spartiečius, kurie žudė jau gimusius vaikus, pereitame bloge rašiau ne šiaip sau. O dabar įsivaizduokite žydų vaiką, moterį, žodžiu – bet kokį žydą, išlendantį iš po nacių egzekucijos sušaudytų žydų lavonų krūvos. Tokių ir panašių įvykių yra įvykę per Holokaustą, tie žmonės vadinami stebuklingai išsigelbėjusiais. Paprastai jiems pavyko pergyventi visą Holokaustą. O dabar įsivaizduokite, kad prie duobės ištisus mėnesius budi kokia nors nacių saugumo tarnyba – kad tik kas nors gyvas neišlįstų ir nepabėgtų.

Jei šias paraboles perkelti į šiuolaikinius laikus, tai būtų apie kovą dėl po bandymų abortuoti gimusių kūdikių gyvybių. 2002 m. JAV Senatas, valdžioje esant prezidentui George W. Bush, priėmė Gyvų gimusių kūdikių apsaugos įstatymą (angl. BAIPA), kuris gina kūdikių, gimusių po nesėkmingo priverstinio aborto bandymo, gyvybes. Tuo metu būsimasis JAV prezidentas Barack Obama tam intensyviai priešinosi:

Nacionalinis teisės į gyvybę komitetas (angl. NRLC): “Obama cover-up revealed on Born-Alive Abortion Survivors Bill“ (Atskleistas Obamos maskavimasis dėl Išgyvenusių abortą gyvų gimusių įstatymo priėmimo)

Kaip rašoma šiame 2008 m. straipsnyje, “naujai gauti dokumentai įrodo, kad 2003 m. Barack Obama, kaip Ilinojaus valstijos Senato komiteto pirmininkas, atmetė įstatymo projektą, skirtą apginti išgyvenusius abortą gyvus gimusius – netgi po to, kai specialistų grupė paredagavo šį projektą taip, kad jame pažodine kalba būtų aiškiai apribota jo galimybė įtakoti abortų atlikimą apskritai.“

“2002 m. BAIPA įsigaliojo po to, kai buvo pridėta “neutralumo išlyga“ tam, kad tiksliai konstatuoti, jog įstatymas neišreiškia jokio sprendimo jokia kryptimi dėl juridinio žmogaus statuso iki jo gimimo. Įstatymas buvo priimtas be prieštaraujančių balsų visuose Kongreso rūmuose.

Tuo metu Ilinojaus valstijos Senato narys Barack Obama aktyviai priešinosi BAIPA valstijos versijos priėmimui per tris įprastines įstatymų leidybos sesijas iš eilės. Jo opozicija šiam valstijos įstatymo patvirtinimui tęsėsi ir 2003 m. – netgi po to, kai NARAL (apie šią organizaciją žr. pereitame bloge) atšaukė savo pradinį pasipriešinimą federaliniam įstatymų projektui ir po to, kai galutinis federalinis įstatymo projektas įsigaliojo 2002 m. rugpjūtį.“

2004 m. Barackui Obamai kandidatuojant į JAV senatą, jo respublikonas oponentas viešai jam priminė tai, apkaltinęs infanticido rėmimu. Barack Obama pradėjo intensyviai tai neigti, teisindamasis tuo, kad priešinosi BAIPA projektui tik dėl to, kad jame nebuvo aiškiai atskirta teisė į negimusio žmogaus abortą. Tas teisinimasis truko 4 metus ir persikėlė į jo prezidentinę kampaniją. Visgi, kaip sako NRLC, “NRLC gauti dokumentai dabar įtikinamai parodo, jog visa Obamos gynyba yra grįsta nesąžiningu faktų iškraipymu.“

Tačiau tai dar ne viskas. Grįžtant prie spartiečių atvejo – jie žudė bet kokius gimusius kūdikius, o ne vien išgyvenusius po aborto. Nuo tokios lemties savo kūdikius tenka ginti ir amerikiečiams, nes, kaip rašoma Doug Mainwaring straipsnyje “Virginia Governor supports infanticide of babies born alive after failed abortions“ (Virdžinijos gubernatorius palaiko kūdikių, gyvais gimusių po nesėkmingų abortų, infanticidą):

“Žinomas kaip Anuliavimo įstatymas, Virdžinijos valstijos Delegatų rūmų (vienas iš dviejų šios valstijos įstatymų leidybos organų) įstatymo projektas Nr. 2491 panaikintų esamus vėlyvo nėštumo laikotarpio abortų ribojimus.

“Sekantis radikalaus Niujorko abortų pagal poreikį teisių išplėtimo pėdomis delegatės Tran įstatymo projektas su nerimą keliančiu aiškumu atskleidžia dėl kokios darbotvarkės mūsų nacijai kovoja šiuolaikinė Demokratų partija – abortai pagal poreikį iki pat gimdymo ir netgi po jo“, šio ryto pranešime sakė organizacijos Susan B. Anthony sąrašas prezidentė Marjorie Dannenfelser.“

Mat, kaip teigiama straipsnyje, “Northam (Virdžinijos valstijos gubernatorius iš Demokratų partijos) konkrečiai kalba apie gyvo kūdikio pagimdymą ir motinos atsiklausimą po to ar kūdikis turėtų gyventi, ar ne. Tai ne ginčas apie skubiąją (po lytinio akto) kontracepciją. Tai ne ginčas ar embrionas jaučia skausmą. Tai yra tvirtinimas, kad pilnai susiformavęs vaikas, gimęs gyvas turėtų būti nužudytas, jei motina sako, kad vaikas turi būti nužudytas.“

Taigi. Iki šiol rašiau vien apie kovą dėl teisės į gyvybę atskirose valstybėse, laikas tai būtų apžvelgti tarptautiniu mastu. Nes kokios dar žmogaus teisės gali būti svarbesnės už teisę į gyvybę? Kam žmogui teisė į laisvę, orumą, dalyvavimą rinkimuose ir pan., jei jam net negarantuota teisė gimti?

Apie gyvybės ir šeimos gynimą šiuo metu Jungtinėse Tautose rašoma šiame straipsnyje:

Mindaugas Buika “Gyvybės ir šeimos gynimas Jungtinėse Tautose“

“JAV ir sąjungininkų gyvybės gynimo pareiškime pabrėžtas įsitikinimas, kad ypatingas rūpinimasis visų žmonių, lyčių ir amžiaus grupių gyventojų – vyrų, moterų, kūdikių, jaunų žmonių ir senelių – sveikata, gerina visos bendruomenės gerovę ir kad šeima, kaip „pamatinė visuomenės institucija“, pelno didžiausios paramos. Plėtojant visuotinę ir visiems prieinamą sveikatos apsaugą, prioritetinis dėmesys turi būti skiriamas tiems, kurie yra didžiausios rizikos situacijose ir priklauso labiausiai pažeidžiamųjų grupei, tarp jų ir dar negimę kūdikiai. Be to, siekiant prasmingos ir sparčios pažangos sveikatos apsaugos srityje, visos valstybės turi susitelkti į tuos dalykus, kurie vienija, o ne skaldo tarptautinę bendriją požiūryje į kritiškai svarbius gyvybės gynimui klausimus. „Todėl mes neremiame naudojimą dviprasmiškų sąvokų ir išsireiškimų, tokių kaip seksualinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės Jungtinių Tautų dokumentuose, kadangi jos gali sumenkinti kritinį šeimos vaidmenį ir skatinti prieštaringas praktikas, tokias kaip abortai, aplinkybėse, kurių atžvilgiu nėra tarptautinio konsensuso ir kurios gali būti klaidingai interpretuojamos“, teigiama JAV sveikatos apsaugos ministro A. Azaro perskaitytame pareiškime. Gyvybės gynėjai remia šį atsiliepimą į tarptautinėje plotmėje bandomas primesti radikalaus feminizmo bei genderizmo ideologijų neomarksistines nuostatas, kuriomis dėl vadinamosios „pažangos“, stengiamasi, kad valstybės savo įstatymuose panaikintų visus suvaržymus negimusių kūdikių žudymui, vardan išsigalvotos moterų „teisės“ į abortą, neva įtvirtinančios lyčių lygybę.“

“Pažymėtina, kad JAV ir dvidešimties valstybių pareiškime teisingai kritikuojamos tarptautinės sekuliaristų pastangos skleisti su dorove ir sveikata prasilenkiančio vadinamojo „visapusiško seksualinio švietimo“ medžiagą. Dažnai tokiu būdu šis „švietimas“ įvairiose Europos šalyse pradedamas jau darželiuose, kai, nepaisant šeimų vaidmens ir atsakomybės, mažamečiai berniukai ir mergaitės supažindinami su įvairias seksualumo bruožais, kurie skatina iškrypimus, masturbaciją, ankstyvą lytinį gyvenimą, o ne skaistumą ir susivaldymą bei prasmingą rengimąsi santuokai. Todėl pareiškimo autorių įsitikinimu remtinas tik toks seksualinis švietimas, kuris pripažįsta pirmaeilį ir savo vaikus saugojantį šeimos vaidmenį tokiame auklėjime ir neapeina jaunus žmones žalojančio seksualinio elgesio pavojų. Kartu nurodoma, jog sveikatos apsaugos klausimuose ginant gyvybę ir šeimą yra svarbūs sveikos motinystės, AIDS prevencijos, smurto prieš moteris vengimo klausimai, siekiant, kad aukščiausi sveikatingumo standartai būtų prieinami visiems žmonėms per visą jų gyvenimą. Dedant šias pastangas būtina branginti kiekvieno asmens, ypač silpniausio ir pažeidžiamiausio, orumą, šeimos tvirtumą ir gerovę bei tam reikalingas tarptautinis solidarumas plataus konsensuso siekyje.“

Detaliau tai nagrinėjama šiame 2019 m. lapkričio 1 d. straipsnyje:

Susan Yoshihara, Ph.D. “Once more Trump keeps abortion out at UN Security Council“ (Trumpas dar kartą neprileidžia abortų prie Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos)

“Antrus metus iš eilės JAV neprileido su abortais susijusios kalbos į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl moterų krizių ir konfliktų atvejų. Tai pergalė Trumpo administracijai, kuri atkakliai siekė eliminuoti frazę “seksualinė ir reprodukcinė sveikata“ iš JT dokumentų. Tai smūgis europiečiams, kurie reikalavo, kad abortai būtų finansuojami kaip humanitarinė pagalba.

JAV norėjo pasistūmėti toliau ir pašalinti iš rezoliucijos bet kokias nuorodas į kitus dokumentus, kurie mini šią sąvoką. JAV nuolatinė atstovė prie JT Kelly Craft po vieningo balsavimo dėl rezoliucijos priėmimo pareiškė: “Mes negalime priimti nuorodų į “seksualinę ir reprodukcinę sveikatą“ nei jokių nuorodų į “saugų nėštumo nutraukimą“ ar kalbos, kuri skatintų abortus ar užsimintų apie teisę į abortus.“

Prie Obamos administracijos, nuorodos į “seksualinę ir reprodukcinę sveikatą“ atsirado dviejose pasikartojančiose rezoliucijose dėl moterų taikos ir saugumo, remiamose Prancūzijos ir kitų Europos nacijų ir palaikomose JT Moterų organizacijos bei JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Biuro. Šią savaitę Trumpo administracija ryžosi baigti tipišką rezoliucijos pasikartojimų perpatvirtinimo praktiką tam, kad išvengti nuorodų į jas.

Tai jau antras kartas per pastaruosius mėnesius, kai europiečių bandymai įtraukti abortus į Moterų taikos ir saugumo darbotvarkę žlugo. Jie buvo sustabdyti balandį, kai JAV pagrasino vetuoti paskutiniąją rezoliucijos versiją.

JAV pozicija pakeitė JT abortų politiką. Terminui “seksualinė ir reprodukcinė sveikata“ buvo leista plisti tik tiek, kiek jis gali išlikti neapibrėžtu: už gyvybės išsaugojimą pasisakančios, daugiausiai besivystančios šalys gali skelbti, kad jos neįtraukia abortų į programas priimdamos reprodukcinės sveikatos finansinę pagalbą iš šalių donorių.“

“Debatai Saugumo Taryboje parodo, kad JAV yra pasiryžę atsikirsti savo sąjungininkų kaltinimams. Europos nacijos, įskaitant Amerikos artimus sąjungininkus – Britaniją ir Prancūziją, kaltina JAV pažeidžiant Ženevos Konvencijas. Jie nurodė JAV Užsienio pagalbos įstatymo Helmso pataisą, kuri draudžia finansiškai remti abortus. Iš tikrųjų tokių nuostatų karo įstatymuose nėra ir jie nereguliuoja vidaus įstatymų taikymo.“

Galiausiai, kol ketinau aprašinėti dar vieną konkretų JAV vykstantį atvejį, susijusį ne tik su kova už teisę į gyvybę, bet ir su teise į religijos bei sąžinės laisve, atėjo džiugios naujienos apie tai ir čia skelbiu gana šviežią pranešimą, kurį savo feisbuko profilyje kartu su Ramūno Aušroto komentarais apie panašią situaciją Lietuvoje, paskelbiau prieš kelias dienas:

“JAV Aukščiausiojo teismo sprendimas dėl sveikatos draudimo planų“

“Liepos 8 dieną Jungtinių Amerikos Valstijų Aukščiausiasis teismas paskelbė ilgai lauktą sprendimą dėl darbdavių galimybės dėl religinių ar sąžinės sumetimų neįtraukti kontraceptinių ir abortuojančių priemonių į sveikatos draudimo planus ir padėjo tašką ilgai nagrinėtoje byloje.“

“Barracko Obamos valdymo metu priimta norma sukėlė įvairių keblumų katalikų ir kitoms institucijoms, kurios dėl religinių arba pasaulėžiūrinių motyvų nepritaria kontracepcijos naudojimui, ypač tokios, kuri gali sunaikinti jau užsimezgusį vaisių. Vargšų mažųjų seserų kongregacija, turinti daug senelių priežiūros centrų ir kitų medicininių įstaigų, kreipėsi į teismą, mat įstatymas vertė jas apmokėti kontracepcijos priemones ne vien įstaigų darbuotojams, bet ir pačioms vienuolėms. Jos paprašė išimties ir nurodė, kad galiausiai problemos šerdis nėra pasirinkimas įsigyti ar neįsigyti kontraceptinių priemonių, bet tai, kad įstatymas tokio pasirinkimo net nesuteikia. Kitaip tariant, tai religijos ir sąžinės laisvės problema. Pasak Vargšų mažųjų seserų kongregacijos, kad jos galėtų toliau tarnauti ligoniams ir seneliams, įstatymas jas verčia elgtis prieš savo tikėjimą ir įsitikinimus, nors būtent šie ir motyvuoja tarnauti silpniesiems. Oponentai sutiko, kad įstatymas žeidžia jų įsitikinimus, tačiau didesnį svorį teikė principui, kad kontracepcija turi būti sveikatos paslaugų paketo dalis. 

Bylos nagrinėjimui tęsiantis buvo pasiūlyta arba įvesta keletas kompromisų, tačiau JAV Aukščiausiojo teismo sprendimas padėjo galutinį tašką byloje. JAV katalikų vyskupų konferencija, kuri dalyvavo byloje kaip trečioji pusė, pasidžiaugė, kad Aukščiausiojo teismo sprendimas pateisinti išimtį apgynė religijos ir sąžinės laisvės principą.“

Taigi, kovoti dėl žmogaus teisių ir šiais laikais yra įmanoma, svarbu, kad būtų kam.

%d bloggers like this: